Šveicarijos nacionalinio banko vadovas Tomas Jordanas teigė, kad su COVID-19 protrūkiu susijusi krizė smarkiai prislėgė Šveicarijos ekonomiką, kuri šiuo metu funkcionuoja tik 70–80 proc. savo įprasto lygio.
„Šiuo metu patiriamas augimo nuosmukis prilygsta tik 8-ajame dešimtmetyje kilusiai naftos krizei“, – kalbėjo T. Jordanas žiniasklaidos grupei „Tamedia“ duotame interviu, kurį sekmadienį paskelbė keli Šveicarijos leidiniai.
Pasak centrinio banko vadovo, priemonės, kurių Šveicarija ėmėsi mėgindama suvaldyti viruso plitimą, turi „milžinišką“ poveikį ekonomikai – kiekvieną mėnesį netenkama „11–17 mlrd. Šveicarijos frankų (10,4–16,1 mlrd. eurų)“.
T.Jordanas perspėjo, kad valstybės skola neišvengiamai padidės, kaip ir išlaidos, susijusios su nedarbo draudimu ir subsidijomis, suteikiamomis įmonėms, kad šios galėtų išgyventi. Dėl šios priežasties šiais metais Šveicarija greičiausiai susidurs su ženkliu deficitu.
Savaitraščiai „Le Matin Dimanche“ ir „SonntagsZeitung“ paskaičiavo, kad, norėdama sušvelninti krizės padarinius, iš viso Šveicarija turės šiam tikslui skirti apie 100 mlrd. frankų.
Leidiniai atkreipė dėmesį į tai, kad balandį bedarbių skaičius išaugo 43 proc., palyginti su tuo pačiu 2019 metų mėnesiu. Šiuo metu maždaug 2 mln. žmonių iš 8,5 mln. siekiančios populiacijos kreipėsi dėl nedarbo išmokų.
Kovodama su koronaviruso plitimu, Šveicarija nesiėmė itin griežtų karantino priemonių, tačiau kovo viduryje įvedė daugybę ribojančiųjų priemonių, įskaitant restoranų ir daugelio kitų įmonių uždarymą.
Šalyje iki šiol nuo COVID-19 mirė daugiau kaip 1 500 žmonių, užsikrėtė daugiau nei 30 000.
