Kol Vilnius dar miega, prie Migracijos departamento durų jau stovi būrelis studenčių iš Pietų Korėjos, IT specialistas iš Minsko, kurį tarptautinė bendrovė delegavo darbui Lietuvoje, ir būrys jaunų darbininkų iš Ukrainos. Vėliau prie jų prisijungia ukrainiečių pora ir lietuvis verslininkas. Dar keli užsieniečiai šildosi netoli stovinčiame automobilyje.
Bandome jau ne pirmą kartą. Praėjusį sykį mus kažkoks vyras nustūmė nuo bilietų išdavimo aparato. Tiesiog ėmė ir nustūmė, – pasakojo korėjietės.
„Stovime čia nuo keturių ryto. Gal pavyks šį kartą priduoti dokumentus, anąkart nepavyko. Norime gauti vizas laikinam gyvenimui“, – dėstė mindžikuojantys ukrainiečiai.
Ateina patys ir atsiveda žmonas
Kai kurie čia stovi jau trečią kartą, nes per dieną Migracijos departamentas aptarnauja tik 8–9 užsieniečius, kai vien tik ukrainiečių Lietuvoje – jau keliasdešimt tūkstančių. Jiems reikia ne tik gauti, bet ir prasitęsti leidimus gyventi.
„Dokumentus pridaviau dar rugsėjį, bet pritrūko dar vieno dokumento. Bandysiu šiandien priduoti“, – pasakojo vienas ukrainietis. Tačiau jie nekeiksnojo Lietuvos ir atrodė susitaikę, kad reikia pakovoti dėl galimybės gauti leidimą Lietuvoje.
Savo IT verslą turintis Ihoris Pakhomovas atskubėjo su žmona. Nors pats leidimą gyventi Lietuvoje turi, nes čia specialistas iš Krymo apsistojęs jau ketverius metus, jo sutuoktinė ilgai negali gauti leidimo.
Tuo tarpu verslininkas iš Lietuvos Aleksandras Kolegovas atsivedė savo verslo partnerį baltarusį – šiam reikia gauti leidimą.
Korėjietėms – pirma pažintis su Lietuva
Tačiau pirmieji naktį čia atskubėjo ne jie, o būrelis jaunų studenčių iš Pietų Korėjos. Pagal mainų programą jos atvyko į Lietuvą studijuoti Vilniaus universitete. Korėjietėms tai – pirma pažintis ne tik su Lietuva, bet ir su Europa, tačiau jos nesitikėjo, kad naktimis teks šalti norint gauti leidimą.
„Bandome jau ne pirmą kartą. Praėjusį sykį mus kažkoks vyras nustūmė nuo bilietų išdavimo aparato. Tiesiog ėmė ir nustūmė, tad sulaukusios savo eilės negalėjome priduoti dokumentų. Gal pavyks šiąnakt“, – pasakojo studijuoti tarptautinių santykių į Vilnių atvykusi Ayebin Lee iš Pietų Korėjos.
Sako, čia pasitaiko ir muštynių dėl vietos eilėje, o apsukruoliai jau pardavinėja naktimis vietas eilėje. Taip Lietuva XXI amžiuje priima darbo jėgą ir studentus iš trečiųjų šalių.
Įsisukusios į šiltas striukes, studentės neramiai dirsčiojo į čia pat lūkuriuojančius ukrainiečius. „Iš kur jie? Taip, šiek tiek bijome jų“, – atspėjusios klausimą prasitarė korėjietės, kartu su jaunais vyrais iš Ukrainos ir Baltarusijos stypsojusios penkias valandas.
Sapiegos gatvėje nebudi policija. Sako, čia pasitaiko ir muštynių dėl vietos eilėje, o apsukruoliai jau pardavinėja naktimis vietas eilėje. Taip Lietuva XXI amžiuje priima darbo jėgą ir studentus iš trečiųjų šalių.
Korėjietės sakė norinčios tik priduoti dokumentus. Kodėl jos atvyko į Lietuvą? „Girdėjau daug gerų atsiliepimų apie Vilniaus universitetą, be to, čia ir studijų kaina gana nedidelė. Žmonės čia malonūs, bet nesitikėjau, kad bus tiek problemų dėl vizų gavimo“, – gūžčiojo pečiais korėjietė Avebin Lee.
Viena jos tautietė prisipažino čia stovinti jau trečią kartą.
Kokį įvaizdį apie Lietuvą parsiveš korėjietės? „Žinau daugiau atvejų, kai Vilniaus universitete studijuojantys užsieniečiai negauna vizų, turi čia naktimis stovėti. Iš tiesų labai keista, kad tokia šalis negali dokumentų priimti internetu ar bent jau leisti užregistruoti juos. Pietų Korėjoje sistema yra žymiai geresnė“, – pasakojo studentės.
Atsakymo nesulaukia nuo rugsėjo
Eilėje stoviniavęs baltarusis pasakojo, kad tarptautinė bendrovė, kurioje jis dirbo, jį komandiravo darbui į Vilnių. IT specialistas sakė dokumentus pridavęs dar rugsėjo mėnesį. „Tada kažko pritrūko, laukiu atsakymo iki šiol. Bandysiu šiandien aiškintis, ko ten trūksta“, – sakė baltarusis, laukęs nuo 5 ryto. Minskietis teigė, kad kompanija, kurioje dirba, norėtų daugiau atvežti baltarusių į Lietuvą, tačiau problemos dėl vizų esą tai stabdo.
„Na, aš galiu suprasti, jei Lietuva nenori, kad čia atvažiuotų daug darbininkų iš Ukrainos, bet kodėl neįsileidžiate net IT specialistų?“ – stebėjosi minskietis.
Nuo šalčio sustiręs programuotojas sako kitą kartą pagalvosiantis, kai jo darbdavys jį vėl bandys komandiruoti į Lietuvą. „Be to, čia brangu net leidimus paduoti“, – skundėsi jis.
Apglėbė aparatą
Vilniuje jau prašvito, o Migracijos departamentas skelbiasi dirbantis nuo 7 ryto. Tiesa, 6:30 čia atskubėjo tik viena darbuotoja, greičiausiai valytoja. Atrakino duris, įsmuko vidun ir užsirakino. Čia oficialiai skelbiama, kad dokumentai leidimui gauti priimami nuo 8 iki 10 valandos ryto.
Pagaliau prieš 8 valandą durys atsivėrė. Būrys užsieniečių plūstelėjo vidun, kur šilčiau.
Sustirusios korėjietės su ukrainiečiais tiesiog apglėbė aparatą, kuris išduoda priėmimo kvitus. Užsieniečiai puikiai žino, kad pasiseks tik aštuoniems laimingiesiems, o eilėje – kelis kartus daugiau.
8 val. ryto. Teoriškai jau turėtų prasidėti darbas. Migracijos departamente zuja užsieniečiai, bet ne departamento darbuotojai. Kvitus dalijantis aparatas vis dar išjungtas, tarp laukiančiųjų eilėje jau kyla pasipiktinimo banga.
8.15: aparatas vis dar neveikia, o patalpose daugėja žmonių. Viena darbuotoja bando įjungti aparatą, bet nesėkmingai.
8:20: vis dar jokių žinių. Prie leidimų išdavimo skyriaus durų driekiasi eilė užsieniečių, kurie jau su dokumentais laukia, kada juos priims. Tačiau kabinete – nė gyvos dvasios. Užrašas ant durų skelbia, kad darbas prasideda 7 valandą ryto, tačiau 8:30 čia nieko dar nėra. Bet publika čia rami, nes žino, kad čia taip dirbama kasdien.
Informacija – tik lietuviškai
Laikrodis muša pusę devynių. Dviem departamento darbuotojoms šiaip taip pavyksta „užkurti“ aparatą. Korėjietės mikliai spaudo mygtukus – ir joms pavyksta gauti tris kvitus. Jose informacija – tik lietuvių kalba, nors dauguma į departamentą ateinančių – užsieniečiai.
Korėjietės su ukrainiečiais bando skaityti, kas parašyta. Bendromis pastangomis atvykėliai išsiverčia į savo kalbas užrašus lietuviškai.
„Didesnė problema – susikalbėti su darbuotojais. Regis, čia niekas nekalba angliškai, tad mes tik paduodame dokumentus ir išeiname. Galime susikalbėti tik rankomis“, – sklandžia anglų kalba paaiškino korėjietės.
Suskumba ir ukrainiečiai, jie mikliai spaudinėja – ir jiems taip pat pavyksta. Grūstis ir sąmyšis eilėje, nes dauguma liko nieko nepešę.
Vienas jų – verslininkas A.Kolegovas. „Mes net dvigubai sumokėjome – apie 160 eurų, kad leidimą gautume greičiau – per du mėnesius. Bet gavome departamento laišką, kad pinigus mums grąžins, nes skubos nebus – nėra kam dirbti. Valstybė atsisako pinigų“, – stebėjosi bendrovės „Statalfa“ vadovas A.Kolegovas. Jis taip pat laukė eilės, bet jo atspausdintas kvitas – tuščias. Vadinasi, jis nepateko tarp aštuonių laimingųjų.
Iš Krymo kilusio I.Pakhomovo sutuoktinei ukrainietei pasisekė gauti kvitą priėmimui. Tačiau laikas – ne jų sąjungininkas. Dokumentai bus priimami 1,5 valandos, o čia – eilė. Jei ne – bus kitas rytas. Kita eilė.
Migracijos departamentas: ieškome išeities
Migracijos departamentas ne kartą susilaukė kritikos, kad negali susitvarkyti su užsieniečių srautais. Apie tai ne kartą rašė ir 15min.
Departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė teigė, kad padėtis žinoma. „Matydamas didėjančias vizos prašančių užsieniečių apimtis, Migracijos departamentas prie VRM pateikė siūlymus Vidaus reikalų ministerijai, kaip perskirstyti srautus. Šiuo metu tariamasi su Vidaus reikalų ministerija, stebima situacija ir ieškoma geriausio sprendimo, kaip išeiti iš susiklosčiusios padėties“, – teigiama E.Gudzinskaitės komentare.
Nacionalines vizas išduoda ir Lietuvos diplomatinės atstovybės užsienyje, o Lietuvos teritorijoje – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos policijos migracijos padaliniai ir Migracijos departamentas.
„Kalbant apie klientų aptarnavimą, Migracijos departamentas orientuojasi į aukštą pridėtinę vertę kuriančių užsieniečių aptarnavimą: čia aptarnaujami užsieniečiai verslininkai, startuoliai, aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojai ir jų šeimos nariai. Čia jie gali vieno langelio principu pateikti prašymus išduoti leidimus gyventi ir nacionalines vizas, taip pat įsiforminti leidimo gyventi korteles“, – teigiama E.Gudzinskaitės komentare.
Šie asmenys, pasak jos, Migracijos departamente priimami pagal išankstinį užsirašymą, jie esą gali pasirinkti jiems labiausiai priimtiną apsilankymo Migracijos departamente laiką.
O kaip dėl stovinčiųjų naktimis?
„Papildomai Migracijos departamentas 2 valandas („gyva eile“) per dieną aptarnauja asmenis, kuriems nacionalinių vizų prireikia skubiai, kurie dėl nenumatytų aplinkybių nespėja patekti į teritorinius policijos migracijos padalinius“, – teigia departamento vadovė.
Statistika rodo, kad 2017 metais darbo vizos arba leidimai gyventi darbo pagrindu buvo suteikti apie 34,5 tūkst. užsieniečių, iš jų maždaug 20 tūkst. yra Ukrainos piliečiai. Užpernai į Lietuvą dirbti atvyko 18 tūkst. žmonių iš užsienio šalių, maždaug 10 tūkst. jų buvo iš Ukrainos.
