Reikalavimą skelbimuose pateikti informaciją apie darbo užmokestį Seimas įteisino pernai liepos 11 dieną, jis įsigaliojo liepos 26 dieną.
Apie tai, kad maždaug per dvi savaites įsisavinti naujovę sekėsi ne visiems darbdaviams, 15min rašė anksčiau. Be to, gero pavyzdžio iškart neparodė ir kai kurios valstybinės įmonės. O pernai rugsėjį už šio Darbo kodekso pakeitimo nesilaikymą Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pirmai įmonei skyrė 70 eurų baudą.
Nuo įstatymo pakeitimo įsigaliojimo praėjo pusė metų. Kokia situacija yra dabar?
VDI surašė 15 reikalavimų pašalinti pažeidimus
Įsigaliojus darbo kodekso normai dėl atlyginimo nurodymo darbo skelbimuose, ne visi darbdaviai apie naują reikalavimą žinojo, todėl atvejų, kai tokia informacija nebuvo pateikta, buvo nemažai, bet dabar tokie atvejai pavieniai, komentare 15min teigė VDI Darbo teisės skyriaus vedėjas Šarūnas Orlavičius.
„Prevenciniai elektroniniai laiškai buvo siunčiami rugsėjo mėnesį. Iš viso išsiųsta per 400 laiškų įmonėms. Kadangi tikslas nėra bausti, nustačius pažeidimus rašomi reikalavimai juos pašalinti. Darbdaviai šiuos reikalavimus vykdo“, – teigė jis.
Iš viso išsiųsta per 400 laiškų įmonėms. Kadangi tikslas nėra bausti, nustačius pažeidimus rašomi reikalavimai juos pašalinti, – teigė Š.Orlavičius.
VDI informavo, kad nuo naujos Darbo kodekso nuostatos įsigaliojimo už skelbimuose nenurodytą darbo užmokestį surašė 15 reikalavimų pašalinti pažeidimus ir 1 administracinio nusižengimo protokolą, pagal kurį skirta 70 eurų bauda. Kokiai įmonei skirta bauda VDI neatskleidė, tačiau patikino, kad ji teikia maitinimo ir mažmeninės prekybos paslaugas.
Skelbimų portalai: algas nurodo beveik visi
O kaip situacija per pusmetį pasikeitė skelbimų portaluose?
„Nepaisant to, jog įstatymas įsigaliojo tikrai greitai ir daugeliui nespėjus tam pasiruošti, darbdaviai įpareigojimą priėmė gana greit. Skelbimų su nurodytais atlyginimais dalis šoktelėjo nuo 20 proc. iki daugiau nei 90 proc.“, – 15min komentavo skelbimų portalo cvbankas.lt vadovas Tomas Toleikis.
Darbo skelbimų portalo cvonline.lt rinkodaros atstovė Rita Karavaitienė 15min teigė, kad nuo pernai rugsėjo visi darbdaviai, keldami skelbimą į portalą, privalo pateikti informaciją apie atlyginimą.
„Sudarėme sąlygas siūlomą darbo užmokestį nurodyti keliais variantais: kaip rėžius (nuo iki), fiksuotą atlyginimą arba atlyginimą nuo (valandinį, mėnesinį arba metinį) (...) Apie 70 proc. darbdavių pasirinko atlyginimo intervalo formą, 20 proc. – atlyginimą „nuo“, – komentavo ji.
R.Karavaitienė pastebi, kad tik įsigaliojus įstatymui atlyginimo intervalo vidurkis buvo nuo 1316 eurų iki 1959 eurų, tačiau dabar sumažėjo.
„Šiuo metu atlyginimo intervalo vidurkis normalizavosi ir yra nuo 1484 eurų iki 1502 eurų. Taigi pradžioje darbdaviai nevengdavo nurodyti itin didelių rėžių, taip bandydami „sužvejoti ir mailius, ir banginius“, o dabar stengiasi nurodyti tokį atlyginimą, kuris atitinka tiek darbo pobūdį, tiek reikalavimus. Toks pokytis veda link daug tikslingesnių kandidatų“, – tikino ji.
Pradžioje darbdaviai nevengdavo nurodyti itin didelių rėžių, taip bandydami sužvejoti ir mailius, ir banginius“, dėstė R.Karavaitienė.
Tapo įmonės įvaizdžio klausimu
Panašu, kad darbo skelbime nurodyti informaciją apie atlyginimo dydį tapo ne tik prievolė, bet ir įmonės įvaizdžio/reputacijos klausimu.
„Vis dar yra pavienių įmonių, kurios dėl įvairių priežasčių publikuoja skelbimus be atlyginimų, tačiau bendrame kontekste tokios įmonės jau išsiskiria neigiama prasme ir sudaro įstatymų nesilaikančių įmonių įspūdį“, – aiškino T.Toleikis.
Nors įstatymo nesilaikančios įmonės pakliūva į VDI akiratį, organizacijų konsultantas, atlygio valdymo ir darbuotojų įsitraukimo ekspertas Eligijus Kajieta sako, kad skaudžiau „baudžia“ galimi kandidatai, kurie į tokius skelbimus numoja ranka.
„Labiausiai nubaus kandidatai, neatsiliepdami į tuos skelbimus, kuriuose nenurodytas darbo užmokestis, nes tai sukuria tam tikrą nepasitikėjimą, skaidrumo stoką“, – 15min vardijo jis.
Labiausiai nubaus kandidatai, neatsiliepdami į tuos skelbimus, kuriuose nenurodytas darbo užmokestis, nes tai sukuria tam tikrą nepasitikėjimą, – sakė E.Kajieta.
Pašnekovas pasakojo apie paties atliktą analizę praėjus mėnesiui po to, kai darbo skelbimuose turėjo būti nurodyti atlyginimai. Jo teigimu, vidutiniškai rėžis skyrėsi apie 50 proc. (tarkime, nurodyta siūloma alga nuo 1 tūkst. eurų iki 1,5 tūkst. eurų).
„Ką įmonės turi išmokti? Sugebėti skelbimuose įvardyti ne tik tos pareigybės aprašą, bet ir tą intervalą pasistengti apibrėžti šiek tiek siauriau. Apie 20–30 proc. intervalas būtų tikslesnis atsakymas kandidatams“, – siūlė E.Kajieta.
