Ūkininkai reikalauja, kad jiems būtų leista įsigytą žemę įtraukti į veiklos sąnaudas. Taip jiems sumažėtų mokesčių našta.
Nori dar daugiau lengvatų
Seime trečiadienį vykusioje diskusijoje nuskambėjo pasipiktinimas – ūkininkai į sąnaudas negali įtraukti įsigytos žemės, kelių tiesimo.
„Ūkininkai apskaitos atžvilgiu patiria daugiau sąnaudų nei individuali veikla. Ūkininkui žemės įsigijimas nemažina pelno. Tai didžioji specifika, kuri sukuria didesnę naštą – reikia imti paskolas, mokėti palūkanas, to negalima atskaityti iš pajamų“, – teigė Žemės ūkio ministerijos Finansų ir biudžeto departamento direktorė Regina Mininienė.
Todėl jis pasiūlė, kad smulkiausi ūkininkai, kurie pajamas dažnai gauna natūra, galėtų būti priskirti prie nevykdančių ekonominės veiklos, nes esą nėra pajėgūs sumokėti mokesčių.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovą Aušrį Macijauską piktino, kad ūkininkas negali į patiriamas sąnaudas įtraukti savo žemės.
„Verslininkas, nusipirkęs gamybos priemonę, gali ją įtraukti į sąnaudas. O ūkininkas, investuodamas į pagrindinę gamybos priemonę – žemę, to padaryti negali. Pavyzdžiui, ūkininkas uždirbo 100 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų, buvo priverstas nusipirkti žemės už 80 tūkst. eurų. Tą reikėjo padaryti greitai, kadangi nutraukus nuomą į žemę pretendavo kiti norintys. Iš banko nespėjo paskolos gauti, tad liko šeimai 20 tūkst. eurų. Iš jų 5 tūkst. eurų – GPM, dar pusantro tūkstančio „Sodrai“. Tai kaip tuomet gyventi, argi čia teisinga?“ – piktinosi A.Macijauskas.
Vertindamas „Sodros“ mokesčius jis mini Latvijos pavyzdį – šalyje ūkininkas save gali įsidarbinti ūkyje ir atlyginimą mokėti sau kokį nori, atitinkamai, ir mokesčius. O Lietuvoje – taip negalima.
„Vidutiniškai ūkininkas Lietuvoje uždirba vidutinį šalies atlyginimą. Bet gal pačiam ūkininkui būtų galima nuspręsti, kiek mokėti. Čia gi socialinis draudimas, kiek sumoki, tiek ir gausi, apie kokias čia lengvatas čia šnekam“, – sakė A.Macijauskas.
Prašo palankesnių sąlygų
Ūkiai, kurie gauna iki 50 tūkst. eurų pajamų, be išmokų būtų negyvybingi. Mokestinės lengvatos šiek tiek atsveria tą naštą, – teigė R.Mininienė.
Žemės ūkio ministerijos atstovė pažymi, kad didžiausią rezonansą visuomenėje sukėlę maži mokesčiai ūkininkams nėra jokia lengvata.
„5 proc. gyventojų pajamų mokestis taikomas visiems individualią veiklą vykdantiems subjektams, tai nėra lengvata“, – teigė R.Mininienė.
Ji pažymi, kad ateityje ūkininkams turėtų būti sudarytos palankesnės apmokestinimo sąlygos, peržiūrint neapmokestinamų pajamų bazę arba PVM apmokestinimą.
„Ūkiai, kurie gauna iki 50 tūkst. eurų pajamų, be išmokų būtų negyvybingi. Mokestinės lengvatos šiek tiek atsveria tą naštą ir suteikia galimybę vystytis ūkiams, kažką investuoti ar užtikrinti lėšas apyvartinėms lėšoms“, – sakė ji, remdamasi pernai atliktu tyrimu, kuriuo nagrinėti ūkininkų gyvybingumo rodikliai, kapitalo grąža, sąnaudų rodikliai.
„Sodros“ mokesčiai, anot R.Mininienės, kai kuriems ūkininkams yra netgi didesni nei jie gauna grynųjų pajamų, nes už save ir sutuoktinį mokesčius turėjo mokėti nuo minimalios mėnesinės algos.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu apie ketvirtadalis – 6,5 tūkst. – individualia žemės ūkio veikla užsiimančių smulkiųjų ūkininkų nėra sumokėję visų valstybinio socialinio draudimo įmokų ir „Sodrai“ yra skolingi 1,26 mln. eurų. O 11,5 tūkst. smulkių ūkininkų nebuvo drausti ir sveikatos draudimu – buvo skolingi privalomojo sveikatos draudimo įmokų, ši skola iš viso siekė 745 tūkst. eurų.
„Keturių ekonominio dydžio vienetų ūkiai (maži ūkiai – red.) patiria nuostolius, bet jiems išlieka prievolė mokėti už save ir už partnerę. Ta našta buvo tiek didelė, kad atvažiavę ūkininkai sakydavo, kad fiziškai negauna tiek pinigų, kiek turi susimokėti“, – pabrėžė R.Mininienė.
Ji piktinosi, kad bandant suvienodinti individualios veiklos ir ūkininkų apmokestinimą ūkininkai liko labiau nuskriausti – jiems apmokestinamos visos pajamos, o ne 50 proc. pajamų.
Nereikia 13 lengvatų
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas komitete tikino, kad ūkininkai gali pasinaudoti įvairiomis lengvatomis už iš viso 244 mln. eurų – tiek esą leidžia ir ES. Tačiau, anot jo, suskaičiavus degalų akcizus ir kitas lengvatas, ūkininkai nepasiekė nė 60 mln. eurų ribos.
„Mes dar net nepasiekėme tos ribos, o jau jaučiame spaudimą, kad esame tautos išlaikytiniai“, – tikina jis.
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, stambus ūkininkas Kazys Starkevičius piktinosi, kad ūkininkai kaltinami turintys 25 lengvatas, tačiau, anot jo, iš jų 13 lengvatų žemdirbiai apskritai nesinaudoja. Todėl parlamentaras siūlo apskritai to nevadinti lengvatomis, o „mokestinėmis nuostatomis“, nes panašių turi ir kiti verslo subjektai. Jį piktina, kad dėl šių lengvatų esą suklaidinta vyriausybė, sukiršinta visuomenė.
K.Starkevičius pridūrė, kad mokesčių ūkininkams peržiūra nenumatyta nei Vyriausybės programoje, nei priemonių plane, nei valstiečių rinkimų programoje.
Skaičiuoja praradimus
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas A.Macijauskas rėžė, kad dėl sumažinto kofinansavimo ūkininkai nuo 2013 m. iki 2020 m. praras pusę milijardo eurų.
Apsispręsta peržiūrėti mokesčių lengvatas visiems, tai nėra priemonė, orientuota į ūkininkus, – teigė finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė.
„Mažai diskutuojame apie tai, kiek žemės ūkis yra finansuojamas iš biudžeto. 2008–2012 m., kuomet buvo kriziniai metai, kofinansavimui žemės ūkis gaudavo 25 proc., o nuo 2012–2013 m. kofinansavimas sumažintas iki 15 proc. Iki 2020 m. taip mes prarasime daugiau nei pusę milijardo eurų. 500 ar 600 mln. eurų nuo žemdirbių buvo labai tyliai nuimta ir apie tai niekas nešneka. Finansų ministerija kalba apie lengvatas, bet nepasako, kiek žemdirbiai negavo dėl sumažinto kofinansavimo, tai yra daugiau nei visi biudžeto netekimai dėl lengvatų“, – teigė A.Macijauskas.
Anot jo, Seimas anksčiau nuskriaudė ūkininkus ir iš Kaimo plėtros fondo paėmė 60 mln. eurų. Šie esą buvo perduoti Susisiekimo ministerijai kelių remontui. Tačiau jis nemato, kur tie nauji keliai kaimo vietovėse.
„Buvo argumentas, kad nemokam akcizo, o keliais naudojamės. Iš tikrųjų, remontuojamės kelius patys, ir ne tik savo, bet ir priklausančius seniūnijoms ar savivaldybėms. Ir už kelių remontą žemdirbys vėl negali įtraukti išlaidų į sąnaudas ir susimažinti apmokestinamųjų pajamų“, – žėrė argumentus A.Macijauskas.
Dar rengs analizę
Finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė skaičiuoja, kad šalies biudžetui įvairios lengvatos ūkininkams kainuoja 121 mln. eurų, iš jų – 87 mln. eurų skiriama degalams – akcizo lengvatai žymėtam dyzelinui.
Be analizės jokių sprendimų šiemet Finansų ministerija nesiims. Šįmet bus peržiūrimos visos lengvatos, neišskiriant ūkininkų. Anot D.Brasiūnaitės, analizę planuojama atlikti iki III metų ketvirčio.
„Kol kas nėra apsispręsta, kad bus teikiami konkretūs pasiūlymai didinti mokesčius ūkininkams. Apsispręsta peržiūrėti mokesčių lengvatas visiems, tai nėra priemonė, orientuota į ūkininkus. Tai visų išskirtinių mokestinių režimų peržiūra“, – tikino D.Brasiūnaitė.
Anot jos, bus įvertintos visos nuomonės ir argumentai, taip pat ir ES paramos lygio apimtis, lyginant su kitomis šalimis.
„Valstybės kontrolės ataskaitoje įvardytos 25 lengvatos yra indikatorius, kuris rodo, kad žemės ūkyje yra nustatytų išskirtinių sąlygų. Taip, kai ką privaloma daryti, yra nuostatų, kurios nereikalingos, kai kuriomis lengvatomis naudojasi ir kitos individualios veiklos. Bet pats skaičius yra indikatorius, kad išskirtinumų yra“, – sako D.Brasiūnaitė.
Dalis norų – pagrįsti
Finansų analitikams suprantami dalis ūkininkų norų, tačiau jie nepalaikytų išskirtinių sąlygų ūkininkams.
„Kalbant apie žemės įsigijimą, mano nuomonė būtų panaši – tai yra ūkininkų darbo priemonė, kuri reikalinga vykdyti veiklą. Kaip ir bet kokią darbo priemonę, protingomis sąlygomis, turėtų būti galima amortizuoti ir mažinti mokesčius. Pirmiausia tai yra nuosavybės klausimas. Jei žemė priklauso ūkiniam subjektui, kuris vykdo komercinę veiklą ir nuo tos veiklos moka mokesčius, natūralu, kad priemonės ar sąnaudos, kurios patiriamos pelnui uždirbti, turėtų būti priskiriamos prie leidžiamų atskaitymų“, – teigė Finansų analitikų asociacijos prezidentas Eladijus Kirijanovas.
Mažesnį ūkininkų apmokestinimą jis sieja su valstybės politika
„Arba valstybė yra linkusi subsidijuoti šį verslą, suteikdama kažkokias lengvatas, arba ne, pastatydama į normalias rinkos sąlygas. Faktas, kad tie, kuriems reikia mokėti mokesčius, visą laiką bus linkę sakyti, kad iš jų prašoma per daug. Tikiu, kad valstybės atstovai tinkamai įvertins visas aplinkybes“, – sako E.Kirijanovas.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis vertina, kad panašios lengvatos neturėtų priklausyti nuo sektoriaus – pvz., jei įsigydamos NT kitos įmonės gali mažinti mokėtiną pelno mokestį, tai turėtų būti taikoma ir kituose sektoriuose. Anot jo, toks principas turėtų būti taikomas visiems mokesčiams.
„Žemdirbiai nėra išimtis. Kai kurios lengvatos yra pagrįstos ir skatinančios atsakingą elgseną, bet tokios išimtys, kurios išskiria tam tikras profesijas ar sektorius, nėra pagrįstos“, – vertina N.Mačiulis.
Premjeras Saulius Skvernelis anksčiau teigė, kad smulkieji ir stambieji ūkininkai neturėtų būti traktuojami vienodai, todėl jiems galėtų būti taikomi skirtingi mokesčiai.
VMI duomenimis, 2015 metais ūkininkai deklaravo 1,111 mlrd. eurų pajamų (10,3 proc. daugiau nei 2014 metais), jie sumokėjo 65,68 mln. eurų (7,1 proc. daugiau) mokesčių – vos 1 proc. visų gautų mokesčių (6,659 mlrd. eurų).
Mažai mokesčių – dėl ne tų pajamų
K.Starkevičius pažymėjo, kad ūkininkų mokesčiai visuomenėje ne taip suprantami – lyginama sumokėtų mokesčių dalis su visa apyvarta, kai dar nėra atskaičiuotos sąnaudos.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad 2015 metais pajamų iš žemės ūkio veiklos, kurios apmokestinamos 5 proc. GPM tarifu, apyvarta siekė 1106 mln. eurų, iš jų apmokestinamosios pajamos (skirtumas tarp pajamų ir išlaidų) sudaro 210 mln. eurų, apskaičiuotas GPM – 10,5 mln. eurų.
„Daug yra populistų, kurie nesupranta, kuo skiriasi apmokestinamosios pajamos nuo neapmokestinamųjų pajamų“, – teigė K.Starkevičius ir akcentavo, kad reikėtų inicijuoti pataisas, kad politikų deklaracijose pajamos būtų aiškiai atskirtos.
