Europos Sąjungoje nuo kitų metų vasario įsigalios nauja Draudimo produktų platinimo direktyva. Ji garantuos, kad visi vartotojai, pirkdami draudimo produktą, turėtų tokį patį pasirinkimą ir standartus, nepriklausomai nuo to, kokioje ES valstybėje produktas yra įsigyjamas.
Tai reikštų, kad draudimo brokeris nebegalėtų gauti atlygio iš draudiko ir turėtų gauti atlygį iš kliento, – aiškina A.Ralys.
Tačiau šios direktyvos perkėlimas į Lietuvos nacionalinę teisę ne juokais išgąsdino nepriklausomus draudimo tarpininkus. Vienas jų – Draudimo brokerių įmonės „Euromaksas“ savininkas Algimantas Ralys – tikino, kad dabar brokerių įmonės pinigų turės ieškoti ne draudimo bendrovių kišenėse, kaip iki šiol, bet prašyti iš klientų.
„Jame (Draudimo įstatyme) naikinamos nuostatos, leidžiančios draudimo brokerių įmonėms veikti draudiko pavedimu. Pavyzdžiui, tai reikštų, kad draudimo brokerio pasiektas draudimo sutarties pakeitimas, nestandartinių sąlygų atsiradimas, teikiantis naudą klientui, lemtų, kad draudimo brokeris nebegalėtų gauti atlygio iš draudiko ir turėtų gauti atlygį iš kliento“, – laiške 15min rašo A.Ralys.
Pasak jo, naujos nuostatos atims iš klientų galimybę gauti nemokamą rekomendaciją dėl draudimo produkto, be to, jos stums iš verslo brokerius.
„Už visas dabar teikiamas brokerių paslaugas turėtų susimokėti klientas, o ne draudimo įmonė komisinių pavidalu. Turbūt tai sunkiai šiuo metu suvokiama Lietuvoje, turint mintyje esamą situaciją. Juk nei žmonių finansinės galimybės, nei požiūris į teikiamų draudimo paslaugų reikalingumą, nei, deja, lietuvių mentalitetas tikrai neskatins žmonių mokėti už „orą“ (bent jau daugumos nuomone)“, – rašo A.Ralys.
Jo manymu, įstatymo pataisos žlugdys įmones, kurių šiuo metu Lietuvoje veikia apie 100.
„Koks laukia likimas apie tūkstančio draudimo brokerių ir kitų darbuotojų, dirbančių jose? Darbo birža ar emigracija? Kokia žinia siunčiama smulkiam ir vidutiniam verslui? Žinia aiški – jūs čia nereikalingi. Jūsų sumokami mokesčiai čia nereikalingi. Jūsų įdarbinti žmonės čia nereikalingi“, – skundžiasi A.Ralys.
Vyras mano, kad dėl pasikeitusių įstatymo nuostatų išnyks apie 80 proc. draudimo brokerių. Dėl to kentės ir klientai, mat konkurencija bus mažesnė, taigi pataisos gali atsiliepti ir draudimo kainoms.
Pinigus imti galės, bet nebebus nepriklausomi
Finansų ministerija 15min aiškino, kad projektu siekiama įvesti naują „nepriklausomos konsultacijos/rekomendacijos“ kategoriją. Draudimo įstatymo projekte nustatoma, kad teikdamas nepriklausomą konsultaciją draudimo tarpininkas privalo veikti tik draudėjo pavedimu ir interesais ir tik iš draudėjo gauti atlygį.
„Projekto nuostatomis nenustatomi apribojimai dėl galimybės draudimo brokeriams derėtis su draudimo įmonėmis dėl geresnių sąlygų klientams, ir išsiderėjus tokias sąlygas neuždraudžia gauti atlygio iš draudiko, kaip tai buvo iki šiol. Tačiau gaunant atlygį ne iš kliento, o iš draudimo įmonės, paslauga negalėtų būti pavadinta “nepriklausoma„, kadangi projekte nustatoma, kad draudžiama skelbti, reklamuoti, pristatyti savo teikiamas draudimo produktų platinimo paslaugas kaip nepriklausomas ar kitaip informuoti apie jas, jei tarpininkas atstovauja draudimo įmonę ir gauna iš jos atlygį“, – rašoma Finansų ministerijos atsakyme.
Ministerija tikina, kad siūlomais pakeitimais siekia didinti rinkos skaidrumą, konkurenciją ir užtikrinti didesnę vartotojų apsaugą: „Jei siūlomos nuostatos būtų priimtos, vartotojai turėtų gauti naudą, gaudami tikrai nepriklausomą paslaugą, kurią ir tikisi gauti, kai paslauga pristatoma kaip nepriklausoma, o iš padidėjusios konkurencijos tikimasi tam tikrų teigiamų pokyčių tiek paslaugų kainų, tiek paslaugų kokybės srityse.“
Lietuva pasirinko griežčiausią variantą
Europos draudimo tarpininkų federacijos direktorius Nicas De Maesschalckas ir Europos Sąjungos BIPAR (Draudimo tarpininkų asociacijų konfederacijos) komiteto pirmininkas Paulas Carty parašė laišką finansų ministrui Viliui Šapokai, kuriame aiškina, kad draudimo produktams bus taikomi kitokie reikalavimai nei investiciniams produktams. Laiške pabrėžiama, kad Lietuva rengiasi priimti griežtesnį, investavimo produktams taikomą reguliavimą, nors Europos Sąjunga to ir nereikalauja.
„Europos įstatymų leidėjas nusprendė neuždrausti komisinių nepriklausomiems patarėjams, kalbant apie draudiminius investicinius produktus“, – rašoma laiške V.Šapokai. Jame pabrėžiama, kad toks sprendimas priimtas keliomis savaitėmis vėliau nei sprendimas uždrausti komisinius tiems patarėjams, kurie dirba su investiciniais produktais.
Laiške teigiama, kad dauguma Europos Sąjungos narių, priešingai nei Lietuva, renkasi mažiau rinką ribojantį variantą.
„IDD (draudimo produktų platinimo direktyva) užtikrina, kad vartotojai turi pasirinkimą, spręsdami dėl investicijų ir draudimo. Ne tik produktų ir sprendimų pasirinkimą, bet taip pat verslo/patarimų ir tarpininkavimo modelių. Jie taip pat turi prieigą prie mažesnių (bet patikimų ir profesionalių) vietinių patarėjų, arba, pavyzdžiui, fintech ar insurtech modelių, taip pat visų hibridinių modelių“, – rašoma laiške finansų ministrui.
N. De Maesschalckas ketvirtadienį susitiks su Finansų ministerijos specialistais, su kuriais ir aptars naujos Europos Komisijos direktyvos perkėlimą į Lietuvos nacionalinę teisę.
