Tačiau akcijų vertinimui dar neprasidėjus, jau prognozuojama, kad didžiausi banko akcininkai ir kai kurie smulkieji akcininkai skųs šį vertinimą, rašo portalas eversus.lt.
Advokatų kontoros „Sorainen“ partneris Tomas Kontautas mano, kad „Snoro“ akcininkams teikiant ieškinį dėl žalos atlyginimo, vienas iš argumentų galėtų būti akcijų kaina. Todėl valstybei ypač svarbu užtikrinti, jog būtų atsirinktas geros reputacijos ir kvalifikuotas vertintojas.
„Jeigu būtų įrodyta, jog kompensacija, kuri galimai bus sumokėta už nusavintas akcijas, nėra teisinga, skirtumas tarp tikrosios kainos ir nustatytosios sudarytų galimos žalos dydį“, – teigė T.Kontautas.
Tačiau Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis sako, kad panašių nacionalizavimų atveju užsienyje, smulkiesiems akcininkams pavyksta gauti teigiamą kainą tik tuo atveju, jeigu pavyksta įrodyti, kad banko nuosavas kapitalas perėmimo atveju buvo teigiamas. Todėl jeigu „Snoro“ savininkams pareikšti įtarimai dėl 1,7 mlrd. litų iššvaistymo yra realūs, tada galima tikėtis tik vieno įvertinimo – banko akcijos buvo bevertės.
„Viešąjį pirkimą laimėjusiam vertintojui teks nelengvas uždavinys, nes dalis smulkiųjų ar stambieji akcininkai vertinimą gali skųsti, o galutinio teismo verdikto dėl “Snoro„ istorijos – nėra“, – sakė V.Plunksnis.
T.Kontautas prognozuoja, kad Lietuvos išlaidos investiciniams ginčams, į kuriuos turbūt pretenduos ir „Snoro“ akcininkai, ir kiti kreditoriai, gali siekti keletą, ar, priklausomai nuo ieškinių pobūdžio ir gausos, keliolika milijonų litų.
„Snoras“ turėjo daugiau kaip 3 tūkst. smulkiųjų akcininkų, o didžioji banko akcijų priklausė Vladimirui Antonovui ir Raimondui Baranauskui.
