Dėl „Sodros“ grindų darželis atleido stalių, bet jo pašalpos ir parama viršys buvusį atlyginimą

Dėl „Sodros“ grindų darbo neteko vienas provincijos darželio stalius. Tačiau nei jis, nei jo žmona dėl to nesijaudina – paskaičiavo, kad pašalpų ir kitokios paramos suma veikiausiai viršys buvusį atlyginimą. Vyro šeimai tokia situacija yra nemaloni, tačiau dėtis nėra kur – teks bent laikinai tenkintis valstybės parama.
Rekonstruojamas prekybos centras „Maxima“ Mindaugo gatvėje
Dėl „Sodros“ grindų darželis atleido stalių, bet jo pašalpos ir parama viršys buvusį atlyginimą / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

Iki šiol viename provincijos darželyje staliumi puse etato dirbęs vyras, nepanoręs atskleisti savo tapatybės, uždirbdavo apie 200 eurų. Tačiau po Naujųjų metų jis neteko darbo, ir dabar teks gyventi iš bedarbio ir kitų išmokų. Tiesa, skaičiuoja jo žmona, pajamos dabar greičiausiai bus net didesnės.

Mano vyrui vasario vidury buvo pranešta, jog tikrai nepavyks išsaugoti darbo vietos, dėl pasikeitusių įstatymų. Paaiškinimas – nėra lėšų, – 15min pasakojo jo žmona.

„Mano vyrui vasario vidury buvo pranešta, jog tikrai nepavyks išsaugoti darbo vietos, dėl pasikeitusių įstatymų. Paaiškinimas – nėra lėšų“, – 15min pasakojo jo žmona.

Vyrą iš darbo atleido tuomet, kai buvo įvestos „Sodros“ grindys – nors dirbo puse etato, darbdaviai buvo priversti mokėti mokesčius „Sodrai“ nuo visos minimalios mėnesio algos (MMA), ir tai vyrą darbinusiam darželiui pasirodė nepakeliama našta.

Nenori gyventi iš pašalpų

„Ilgai įkalbinėjau vyrą registruotis toje darbo biržoje, nes anas sakėsi neisiąs ir iš pašalpų šeimai nieko ant stalo nedėsiąs, sakė, kad ir taip užsidirbsim. Bet papildomą neapmokestinamą pajamų draudimą (PNPD) nudžiovė, darbus nudžiauna, reikia bent pradžioje naudotis „kompensacijomis“. Mums gal paprasta, bet tikiu, jog yra šeimų, kurias palietė gan skaudžiai ir tas minus 200 eurų iš kišenės daug reiškia“, – pasakojo moteris. Vyras papildomai dirba ir su verslo liudijimu, tiesa, tik šiltuoju metų sezonu.

Nors ir nenoriai, valstybės skiriama parama šeimai, auginančiai paauglį, teks pasinaudoti. Tačiau pora labiau išgyvena ne dėl prarastų pajamų, kurias visiškai kompensuos ar netgi viršys valstybės skiriama parama.

„Kodėl rašau? Ne todėl, kad kai ėmėme būstui paskolą, nemanėme, kad tokiu būdu prarasime šeimos pajamas, skirtas mėnesio įmokai, ne todėl, kad finansinė situacija šeimoje tapo beviltiška. Mes susisuksime. Tik dabar paskaičiavome, kiek sumokame mes, mokesčių mokėtojai, už tokį kiekvieną atleistą su nepilnu etatu“, – svarstė moteris.

Ji pabrėžė, kad iš darbo atleisti žmonės gauna ne tik kompensacijas, bet ir bedarbio išmokas, taip pat dažnai atsiranda galimybė kreiptis dėl kompensacijų už šildymą, nemokamo vaikų maitinimo, užklasinių veiklų kompensavimo.

„Bendra suma tikrai viršys MMA! Na, čia tuo atveju, jei naujam bedarbiui nepamaišys jo orumas visko „paprašyti“ iš valstybės ir jei tas bedarbis gyvens požiūriu „kam dirbti, jei ir taip gauni“. Tai kokia našta dabar dirbantiems? Kiek mums kainuoja kiekvienas bedarbis? Ir juos atleidinėja, nes neužsidirbs pensijos? Juokinga! Kas garantuoja, kad mes, atėjus metui, ją apskritai gausime? Pensija tik prognozė. O žmogui gyventi, mokėti paskolas, auginti vaikus reikia šiandien“, – kalbėjo moteris.

15min jau rašė, kad dėl „Sodros“ grindų labiausiai nukentėjo valymo įmonių darbuotojai, kurie po Naujųjų metų neteko savo darbo vietų.

„Svarbu paminėti, kad mokykla išeitinę sumokėjo būsimo darbuotojo sąskaita. Tai yra, kadangi biudžete nėra pinigų išeitinėms, tai 2 mėnesius darželis-mokykla negalės samdyti naujo staliaus, nes pinigai jau išleisti. O naują vėliau samdys, tik ieškos pensinio amžiaus arba jau dirbančio kitoje darbovietėje“, – pasakojo provincijos staliaus žmona.

Atleidimų – dvigubai daugiau

Lietuvos darbo birža neturi informacijos, ar sausį ir vasarį pasipylę masiniai atleidimai turi ką nors bendro su įvestomis „Sodros“ lubomis. Tačiau faktas, kad jų yra pastebimai daugiau nei praėjusiais metais.

„2018 metų sausio – vasario mėn. gauta 18 pranešimų apie numatomą 502 grupės darbuotojų atleidimą. Per 2017 metų tą patį laikotarpį buvo gauti 2 pranešimai apie 239 grupės darbuotojų atleidimą. Šias metais pranešimų gauta 16 daugiau, įspėtų apie atleidimą darbuotojų skaičius padidėjo 263 asmenimis“, – 15min rašo Lietuvos darbo birža.

Vien vasarį buvo gauti 5 pranešimai apie numatomą 206 darbuotojų atleidimą. Per tą patį 2017 metų laikotarpį buvo gautas vos 1 pranešimas apie 28 darbuotojų atleidimą. Numatomų grupės darbuotojų atleidimų priežastys: veiklos nutraukimas, įmonės bankrotas ir reorganizacija.

Ž.Mauricas: tai pykdo gyventojus

„Labiau esu šalininkas meduolių principo, o ne botago. „Sodra“ praėjusiais metais išsiuntė „vyšninius“ vokus, manau, kad tokios akcijos yra geresnės nei toks buldozerinis principas įvedant grindis. Juolab, kad yra padaryta nemažai išimčių jau dabar, atsiranda jų vis daugiau. Įstatymas liks, bet jis bus skylėtas, lopytas užlopytas ir tik padidins administracinę naštą ir nesusipratimą“, – 15min dėstė „Luminor“ vyriausiasis analitikas Žygimantas Mauricas.

Pasak jo, reikia vykdyti „Sodros“ reformą.

„Grindys iššoko kaip Pilypas iš kanapių. Kodėl grindys, kodėl tada ne lubos? Tai yra asimetrija, kuri pykdo gyventojus. Lyg ir baudžia tuos, kurie per mažai moka, bet tie, kurie daugiau moka, jau jokios papildomos naudos dėl to neturi, nes maždaug du vidutiniai darbo užmokesčiai yra visų išmokų viršutinė riba“, – sakė analitikas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Žygimantas Mauricas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Žygimantas Mauricas

Jo manymu, tokia sistema yra sudėtinga, nedidina pasitikėjimo „Sodra“.

„Siūlau daryti reformą, padaryti taip, kad patys žmonės norėtų mokėti. Norėjom, kaip geriau, o išėjo, kaip visada. Be abejo, kad yra nukentėjusių. Be to, tai sukėlė priešiškumą visuomenės“, – Ž.Maurico manymu, Lietuva turtingėja, gyvenimas joje gerėja, todėl reikėtų žmones šviesti ir skatinti savanoriškai mokėti mokesčius, o ne bausti.

Sunku įsivaizduoti, kaip ketvirčiu etato dirbantis žmogus galėtų kažkaip išgyventi ir patenkinti būtiniausius poreikius, – svarstė V.Šečkutė.

V.Šečkutė: didelė dalis pajamų yra neparodoma

„Jeigu oficialiai deklaruojama, kad dirbama ketvirtadaliu ar net aštuntadaliu etato, iš tikrųjų gali būti dirbama visu etatu ir galbūt net už ne minimalų atlyginimą. Visų pirma nukenčia valstybės pajamos, nes nesurenkama mokesčių tiek, kiek galėtų būti surenkama. Kita vertus, kalbant apie pensijas, nėra sukaupiamos pakankamos lėšos pensijai“, – 15min sakė Vaiva Šečkutė, vyresnioji besivystančios Europos ekonomistė „IHS Markit“.

Ji netiki, kad daug žmonių dirba tik dalimi etato: „Sunku įsivaizduoti, kaip ketvirčiu etato dirbantis žmogus galėtų kažkaip išgyventi ir patenkinti būtiniausius poreikius. Tikriausiai nėra labai daug tokių atvejų.“

„Swedbank“ nuotr./Vaiva Šečkutė
„Swedbank“ nuotr./Vaiva Šečkutė

Pasak jos, „Sodros“ grindys yra vienas būdų kovoti su šešėline ekonomika, tačiau vien tokie būdai nepadės.

„Didelė dalis pajamų yra neparodoma. Ką rodo šešėlinės ekonomikos duomenys, labai didelis skirtumas tarp valstybės ir privačiame sektoriuje dirbančių žmonių atlyginimų. Manome, kad valstybiniame sektoriuje šešėlio nėra, ten yra kur kas mažesnė žmonių dalis, kuri dirba už minimalų ar dar mažesnį atlyginimą. Tuo metu privačiame sektoriuje ši dalis kur kas didesnė, atlyginimas mažesnis. Tai leidžia manyti, kad yra slepiami mokesčiai“, – kalbėjo analitikė.

Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis (atskaičiavus mokesčius) ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį sudarė 690 eurų: viešajame sektoriuje jis – 706 eurai, privačiajame – 683 eurai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų