Analitiko skaičiavimais, 320 mlrd. dolerių Kinija sutaupys dėl atpigusios naftos, o dar 140 mlrd. dolerių išlaidos sumažės dėl gerokai žemesnės metalų, anglies ir žemės ūkio produktų kainos.
Jau praėjusiais metais Kinijai pavyko sutaupyti 188 mlrd. dolerių importuojant 10 populiariausių žaliavų – pradedant nafta, baigiant sojos pupelėmis ir dujomis, skelbiama šalies Prekybos ministerijos pareiškime.
„Tai žymiai sumažino vietos įmonių išlaidas ir padidino efektyvumą“, – sakė ministerijos atstovas.
Žaliavų kainų mažėjimas ne tik padėjo sumažinti infliaciją, bet ir leido Kinijos politikams sušvelninti monetarinę politiką tam, kad būtų palaikomas ūkio augimas, 2015 m. buvęs lėčiausiu per 25 metus.
Mažesnė sąskaita už importuotas žaliavas taip pat prisidėjo prie šalies prekybos pertekliaus išaugimo iki 594,5 mlrd. dolerių praėjusiais metais, o tai padėjo sušvelninti kapitalo ištekėjimą, kuris darė didelį spaudimą juaniui.
Pasinaudodamas žemomis žaliavų kainomis, Pekinas taip pat praėjusiais metais importavo rekordinį žaliavinės naftos kiekį, nes pigus „juodasis auksas“ padidino paklausą iš saugyklų ir nepriklausomų naftos perdirbėjų pusės.
2015 m. Kinija įsivežė rekordinį geležies rūdos, sojos pupelių ir vario koncentrato kiekį.
