„Šių metų derybos buvo įtemptos ir sudėtingos, tačiau didelis spaudimas ministerijai padėjo įtikinti Švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę ir Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę, kad būtina stipriai didinti mokytojų atlyginimus. Be reikšmingų investicijų į švietimą, Lietuvos laukia sistemos griūtis“, – pabrėžia LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas.
Nuo kitų metų sausio 1 d., mokytojų, vadovų ir kitų pedagogų atlyginimų didinimui skiriami papildomi 130 mln. eurų, kurie užtikrins darbuotojų atlyginimų augimą ne mažiau kaip dešimčia procentų.
Lygiai tiek pat augs ir dėstytojų, mokslininkų bei neakademinių darbuotojų algos, o tam papildomai skirti 29 mln. eurų. Papildomi 20 mln. eurų suderėti ir švietimo pagalbos specialistų darbo užmokesčio kėlimui bei naujų pareigybių steigimui. Bus didinami ir bibliotekininkų atlyginimai. Tam skirta 1,7 mln. eurų.
2022 m. bus vykdomas ir ankstesniais metais derybose pasiektas susitarimas – kasmet viena valanda didinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų nekontaktinių valandų skaičių, kad 2024 m. nekontaktinių valandų skaičius etate būtų 6 val. Šios nuostatos įgyvendinimui kitų metų biudžete skirta papildomai 2,2 mln. eurų.
Be to, nuo kitų metų pradžios, 2,5 procento bus didinamos bazinės ugdymo lėšos ugdymo planui įgyvendinti, kurios taip pat bus skirtos pedagogų darbo užmokesčiui. Tam prireiks 32 mln. eurų.
„Labai svarbu, kad pavyko susiderėti, jog atlyginimai būtų didinami kompleksiškai ir visiems švietimo darbuotojams. Nors atlyginimų augimas ženklus, tačiau noriu pabrėžti, kad tai tik ilgo kelio pradžia. Jeigu švietimo sistema nebus finansuojama deramai, nekils jos prestižas, studentai neturės motyvacijos rinktis mokytojo kelią. Adekvatūs ir orūs atlyginimai leistų ne tik jaunimą pritraukti, tačiau ir anksčiau mokslus baigusius persikvalifikuoti ir privilioti dirbti į mokyklas“, – E.Milešinas.
LŠMPS nuo praėjusių metų įgyvendina savo strateginį planą „Vizija 2025“. Pernai metų derybose su ministerija buvo pasiekta, kad kasmetinis mokytojų atlyginimų didinimas nepriklausytų nuo politikų valios, o būtų susietas su ekonomikos augimu. Tačiau dėl konkrečių mokytojų algos augimo skaičių deramasi kasmet.
Be to, pernykščių derybų metu sutarta inicijuoti mokytojų darbo apmokėjimo modelį, pagrįstą bazinės pareiginės algos taikymu. Šiuo klausimu toliau aktyviai dirbama.
„Bazinė pareiginė alga yra mūsų ilgalaikės strategijos vienas iš kertinių punktų. Įvedus bazinę pareiginę algą dar labiau padidėtų mokytojų socialinis saugumas. Visiems mokytojams būtų garantuota bazinė alga, nepriklausomai nuo stažo, o patyrusiems ir aukštos kvalifikacijos mokytojams – priedai už papildomas, aukštos kvalifikacijos reikalaujančias veiklas. Įvedus bazinę pareiginę algą mokytojams – būtų užtikrinamas
profesijos prestižas ir parodytas deramas dėmesys pedagogams. Tai būtų geriausias mokytojo profesijos pasirinkimo skatinimas“, – sako E.Milešinas.
