Tai turėjo būti darbingiausia sezono diena. Oras tobulas. Sniegas „Kalnų karuselėje“, naujausiame Rusijos slidinėjimo kurorte, išpuoselėtas kaip japoniškame sode. Šlaituose įrengti geriausi keltuvai, kokius tik galima nupirkti. Čia suplūdo tūkstančiai turistų iš užsienio, norinčių pamatyti olimpinių žaidynių atidarymą Sočyje.
Kol visi kiti aplinkui esantys slidinėjimo kurortai uždaryti, Kalnų karuselė sekmadienį vienintelė priėmė slidinėjimo entuziastus. Tačiau minios taip ir nepasirodė.
„Nesuprantu, kas negerai, – sako kurorte dirbantis slidinėjimo instruktorius Vladimiras Dreviatnikovas, sekmadienio popietę dairydamasis galimų mokinių. – Tai turėjo būti mūsų didysis atidarymas.“
Tai turėjo būti netgi šis tas daugiau – Rusija čia turėjo pristatyti pasauliui naują slidinėjimo pramogų centrą, kuris vieną dieną galėtų varžytis su Alpėmis arba, mažų mažiausia, neleisti kalnams aplink Sočį pasibaigus žaidynėms virsti baltaisiais drambliais.
Būtent toks buvo Vladimiro Putino didysis planas šioms olimpinėms žaidynėms ir neramumų dažnai krečiamiems kalnams, kuriuose jos vyksta. Šiaurės Kaukazas yra didžiausią galvos skausmą Maskvai keliantis šalies regionas, kuriame aktyvūs separatistai nori atsiskirti ir sukurti nepriklausomą valstybę. Jokia karinė galia nesugebėjo sutriuškinti maištininkų, kurie atsakydami rengia teroristinius išpuolius net pačioje Maskvoje. Tad V.Putinas sugalvojo kitą būdą Kaukazo dilemai spręsti – paversti regioną milžinišku slidinėjimo kurortu.
2010-ųjų liepą V.Putinas paskelbė planus pastatyti kalnų turizmo tinklą, kuris apimtų visą Šiaurės Kaukazo regioną, nuo Juodosios jūros iki Kaspijos.
Pasak jo, turizmas sukurtų 160 tūkst. darbo vietų ir padėtų įveikti skurdą, kuris jau ne vieną dešimtmetį stumia Kaukazo vyrus į islamo ekstremistų glėbį. „Kalbame apie gyvą, visiškai tikrą verslo idėją“, – kalbėjo V.Putinas, tvirtindamas, kad investuotojai mielai finansuos projektą, kuris vėliau iš turizmo atneš didžiulį pelną.
V.Putino kritikai ėmė kalbėti, kad jam tikriausiai ne visi namie, jei tikisi karo zoną paversti atostogų kurortu. Tačiau Kremlius planų neatsisakė.
Sukilėliai netruko parodyti, ką jie apie tai galvoja. 2011-ųjų vasarį grupė kaukėtų šaulių sustabdė autobusą su slidininkais, atostogavusiais Elbruso papėdėje, ir tris iš jų nušovė.
Turizmas regione apmirė, o V.Putino kritikai ėmė kalbėti, kad jam tikriausiai ne visi namie, jei tikisi karo zoną paversti atostogų kurortu. Tačiau Kremlius planų neatsisakė.
Buvo įkurta nauja valstybės valdoma korporacija, „Šiaurės Kaukazo kurortai“, kuriai buvo patikėta pastatyti ne tik olimpines trasas aplink Sočį, bet ir daugiau slidinėjimo infrastruktūros visame regione.
Firma turėjo įrengti „Kalnų karuselę“, kurortą slidininkams mėgėjams, o kitoje tos pačios kalnų virtinės pusėje – pasaulinio lygio tramplinus ir rogučių takus Sočio olimpiadai.
V.Putinas asmeniškai sekė projekto eigą, o kai 2012-ųjų vasarį paaiškėjo, kad darbai atsilieka nuo grafiko, pats atvyko į „Kalnų karuselę“ ir atleido atsakingą už tai pareigūną.
„Tai išgąsdino ir kitus biurokratus, tad reikalai pajudėjo“, – sako istorikas Vladislavas Ovsianikovas, kuris jau seniai studijuoja slidinėjimo kurortų plėtrą Sočio apylinkėse.
Jis sako, kad ankstesnioji slidinėjimo infrastruktūra buvo statoma ne pagal europiečių skonį. 1978-aisiais sovietų valdžia į Šiaurės Kaukazą nusiuntė V.Ovsianikovo tėvą Vladimirą, kad jis Krasnaja Polianoje, virš Sočio esančiame kalnų miestelyje, įkurtų treniruočių bazę SSRS slidininkų rinktinei. Čia išaugo asketiška „Alpika“ su pačiais paprasčiausiais keltuvais ir būstais, kurie priminė barakus.
Viskas taip ir išliko iki maždaug 2005-ųjų, kai V.Putinas pradėjo savo antrą prezidento kadenciją, o Kremliaus remiami milijardieriai ir korporacijos ėmė čia statyti kurortus, iš dalies ruošdamiesi Rusijos paraiškai surengti olimpiadą.
Vietos gyventojai bijojo, kad gigantiškos statybos sunaikins nedidelę Krasnaja Polianos slidžių entuziastų ir kalnų mėgėjų bendruomenę.
Kai 2007-aisiais Rusija laimėjo šią teisę, daugybė žmonių ėmė panikuoti, sako V.Ovsianikovas. Vietos gyventojai bijojo, kad gigantiškos statybos sunaikins nedidelę Krasnaja Polianos slidžių entuziastų ir kalnų mėgėjų bendruomenę.
Šios baimės nebuvo nepagrįstos. Per pirmus penkerius statybų metus nuolat sutrikdavo vandens ir elektros tiekimas, keliai būdavo perkasami, o namai griaunami, pasakoja V.Ovsianikovas, kuris čia gyveno nuo tada, kai atsikraustė kartu su tėvu.
„Dulkių sluoksnis iš statybų būdavo toks storas, kad nesimatydavo saulės, – sako jis. – Patikėkite manimi, vietiniai žmonės šias žaidynes prakeikė tūkstantį kartų dar nebaigus joms ruoštis.“
Bet statyboms pasibaigus vietiniai gyventojai pamatė, kad rezultatas įspūdingas. Slidinėjimo miestelis „Kalnų karuselės“ papėdėje atrodo kaip natūralaus dydžio Alpių kurorto maketas – kvapą gniaužia jos dydis, jei ne architektūros subtilumas. Visiškai naujame „Gorki Plaza“ viešbutyje nepagailėta nieko, kad būtų įtikta išrankiems užsienio turistams, o darbuotojai giriasi kalbantys visomis kalbomis.
Tačiau viešbutis stovi tuščias, kaip ir slidžių nuomos punktas ar slidinėjimo takai.
Tačiau viešbutis stovi tuščias, kaip ir slidžių nuomos punktas ar slidinėjimo takai.
Visame kurorte sukiojasi tik keli užsieniečiai, kurie atvažiavo ne slidinėti ar stebėti olimpiados, bet su kokiais nors olimpiniais verslo reikalais.
Prancūzas Gilles'is Maynardas nuomoja lėktuvus, o jo firma olimpiados metu organizuoja šešis reisus iš Paryžiaus į Sočį kas keturios dienos.
Jais daugiausia skraido žurnalistai, sportininkai, verslininkai ir valstybės tarnautojai. Tačiau ar pasibaigus žaidynėms prancūzai dar skraidys čia?
„Jie čia nekeliaus, – aiškiai sako G.Maynardas. – Kam jiems iš Europos skristi čia, kai turi pašonėje daug pigesnes Alpes?“
Prancūzo nesužavėjo ir Rusijos bandymai Kaukazo kalnuose kopijuoti Alpių kurortus: „Šiek tiek kičas, nemanote? Visas tas blizgesys, rusišku stiliumi. Nelabai vykęs.“
Vienintelė ir vietinius, ir užsieniečius traukianti viršukalnė yra Rozos Chutoro kurorte, esančiame arčiau olimpiados šurmulio.
Žaidynių darbuotojams buvo leista nusileisti naujutėliais jo takais prieš olimpiados atidarymą. Pasak jų, tai slidininkų rojus. „Viršukalnė yra 2 tūkst. metrų aukščio ir nuo jos leisdamasis gali stebėti saulėlydį virš Juodosios jūros, – sako saugumu Sočyje besirūpinantis serbas Danilo Batiničius. – Tai nuostabu.“
Ar pakankamai nuostabu, kad įkvėptų gyvybės didžiajam V.Putino planui Kaukazo kalnuose? Sprendžiant iš atidarymo savaitgalio, pastatyti prabangų kurortą yra daug paprasčiau nei į jo šlaitus pritraukti pasaulį.
