Vyriausybė Seimui pateikė 2012-ųjų biudžeto projektą, kuriame siūloma valstybės išlaidas sumažinti 4 proc. Vyriausybė paliko patiems ministrams nuspręsti, kaip jie mažins išlaidas. „15min“ kalbinti ministrai tvirtino, kad pirmiausia atsisakys investicijų ir statybų. Vidaus reikalų ir teisingumo ministrai teigė, kad atsisakys viešųjų pirkimų ir investicijų. Kultūros ministras pirmiausia mažins išlaidas statyboms, švietimo ir mokslo ministras skelbia, kad bus sustabdytos mokyklų renovacijos.
Kokios įtakos tokie ketinimai turės statybų verslui? „Manau, kad taupymo planas labai rimtai, labai stipriai palies statybų sektorių. Mažės nekilnojamojo turto kainos, susitrauks rinka“, – „15min“ sakė Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos direktorius Rimas Kirdulis.
Stato valstybė
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidento (LSSP) Adakro Šeštakausko teigimu, apie 80 proc. statybų Lietuvoje dabar vykdomos valstybės ir Europos Sąjungos (ES) lėšomis. Privačios iniciatyvos pastaraisiais metais yra smarkiai sumenkusios.
A.Šeštkausko teigimu, jau dabar įvairių užkonservuotų objektų yra už maždaug 0,8 mlrd. Lt. Jo manymu, artimiausiu metu šie projektai nepajudės iš mirties taško. „Yra 29 lapų projektų sąrašas, kurių statyba, norėčiau sakyti, yra užkonservuota, bet ne – tiesiog nutraukta ir palikta“, – sakė A.Šeštakauskas.
Valstybės ir privačiomis lėšomis finansuojamų statybų merdėjimą pastebi ir R.Kirdulis: „Rinka yra pakankamai problematiška. Miestuose ir miesteliuose yra užšalusių projektų ir su jais nieko nevyksta arba vyksta kai kurių objektų varžytinės. Vizualiai objektai atrodo gerai, tačiau yra praskolinti, dažnai įkeisti bankams.“
Jo teigimu, privačios bendrovės stato tik siekdamos išgyventi. „Privačių asmenų lėšų statybose buvo minimaliai. Vyko tik pavienės asmeninės statybos. Buvo statomi tokie statiniai, kurie buvo reikalingi įmonėms išgyventi, išlaikyti darbuotojų skaičių“, – sakė R.Kirdulis.
Visgi daugiabučių namų statybose šioks toks pagyvėjimas jaučiamas – šiemet sostinėje statoma 20 naujų daugiabučių, tuo tarpu pernai statybų apimtys buvo perpus mažesnės, o 2009 m. buvo pradėtos vos vieno daugiabučio statybos.
„Šioks toks atsigavimas yra. Tačiau tik Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, kituose miestuose beveik nestatoma. Tai yra susiję su tuo, kad nauja statyba yra šiek tiek brangesnis produktas negu sena statyba, ir kuo mažesnė perkamoji galia tam tikrame mieste, tuo sunkiau parduoti“, – sakė Nekilnojamojo turto bendrovės „Oberhaus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis. Jo teigimu, kiek daugiau statoma individualių namų: „Matyt, atpigus žemei, atpigus statybų kaštams, žmonės šiek tiek noriau statosi namus“.
Blogiau jau nebūna?
Pasak A.Šeštakausko, jei kitąmet valstybė skirs žymiai mažiau lėšų statyboms, gali smarkiai sumažėti ir statybininkų algos. R.Kirdulis taip pat prognozuoja, kad artimiausiu metu statybininkai gali nesitikėti geresnio gyvenimo. „Statybininkų pajamos kitąmet jau tikrai neaugs. Pakankamai krizinė padėtis tęsis dar mažiausiai metus“, – prognozavo jis.
R.Kirdulio teigimu, statybų sektoriui jau dabar taip blogai, kad labiau jį nuskriausti vargu ar įmanoma. „Didžioji dalis įmonių vos suduria galą su galu, žmonės santykinai mažai uždirba. Kažin ar bus daug blogiau nei dabar, kai daugelis bando išgyventi pasitelkdami visą fantaziją“, – mano nekilnojamojo turto ekspertas.
Būstas pigs
R.Kirdulio teigimu, dėl besitęsiančio statybų sektoriaus sąstingio gali mažėti nekilnojamojo turto kainos. Eksperto manymu, būstas kitąmet gali pigti keliais procentais.
Nekilnojamojo turto bendrovės „Oberhaus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis teigia, kad būstą, ypač naują, gyventojai perka vangiai. „Rinkoje dominuoja pigesnis būstas, kurio kaina dažniausiai neviršija kelių šimtų tūkstančių litų. Žmonės perka ne tą, ką nori, bet tą, ką gali įpirkti“, – „15min“ sakė S.Vagonis.
