„Tuomet mes žemyninėje Kinijos dalyje galėtume klientams organizuoti susijungimus ir perėmimus, rengti pradinius viešus akcijų platinimus (IPO) ir leisti pandų obligacijas (tarptautinių emitentų obligacijas juaniais, platinamas Kinijos vidaus rinkoje), – pareiškė jis. – Mums tai bus milžiniškas žingsnis ir aš manau, kad po 2–3 metų jis virs tikrove.“
2016 metų pabaigoje „Deutsche Bank“ pardavė turėtą nekontrolinį Kinijos banko „Hua Xia“ akcijų paketą, kuriuo naudodamasis jis tikėjosi patekti į Kinijos kredito kortelių rinką, tačiau šios viltys nepasiteisino, rašo „Handelsblatt“.
Šiuo metu, W.Steinmuellerio nuomone, užsienio bankų perspektyvos Kinijoje pagerėjo, nors jie ir toliau turi steigti bendrą įmonę su Kinijos partneriu, kad galėtų dirbti šalyje.
„Tačiau dabar užsienio bankai gali valdyti kontrolinį akcijų paketą – 51 proc.“, – pažymėjo jis.
Tuo tarpu agentūra „Bloomberg“, remdamasi informuotais šaltiniais, rašo, kad „Deutsche Bank“ strategija, susijusi su Didžiosios Britanijos pasitraukimu iš Europos Sąjungos (ES), įgauna vis aiškesnį pavidalą. Pavyzdžiui, didžiausias Vokietijos komercinis bankas į žemyninę Europos dalį, daugiausia į biurus Berlyne ir Frankfurte, ketina perkelti maždaug pusę Londone turimų darbuotojų, t. y. apie 4 tūkst. žmonių.
Anksčiau buvo skelbta, kad „Deutsche Bank“ dėl „Brexit“ iš savo padalinio Didžiojoje Britanijoje balanso į Frankfurtą gali perkelti maždaug 300 mlrd. eurų vertės turtą. Ši suma sudaro beveik 20 proc. „Deutsche Bank“ balanse esančio turto, kurio vertė 2016 metų pabaigoje sudarė 1,59 trln. eurų.
