„Pigių pinigų Europoje metas privalo pasibaigti, nepaisant brangstančio euro“, – per bankininkų susitikimą Frankfurte prieš ketvirtadieninį ECB posėdį sakė jis.
Šiuo metu ECB yra nustatęs istoriškai žemas palūkanų normas ir į euro zonos ekonomiką yra įpumpavęs daugiau nei 2 trln. eurų per vyriausybių ir įmonių obligacijų supirkimo programą. K. Cryanas pripažįsta, kad ji padėjo bankams atsigauti po finansų krizės, tačiau taip pat „sukėlė ir naujų neramumų“.
„Jau dabar matome burbulų požymių vis skirtinguose kapitalo rinkos sektoriuose, kur jų nesitikėtume pamatyti“, – sakė „Deutsche Bank“ vadovas.
Jis taip pat pridūrė, kad „palūkanų normų politika iš dalies atsakinga už tai, kad Europos bankų pajamos sumažėjo“ iki vos 23 proc. nuo prieškrizinio lygio. Ir ši problema rimtėja, nes vis daugiau paskolų, kurios anksčiau buvo išduotos su didesnėmis palūkanomis, yra grąžinama.
Tuo tarpu konkuruojantys Amerikos bankai gauna naudos iš didesnių palūkanų normų Jungtinėse Valstijose. Jų grynasis pelnas iš palūkanų pirmąjį šių metų pusmetį padidėjo 8 proc., o Europoje šis bankų pelnas sumažėjo dviem procentais, sakė J. Cryanas.
Nepaisant to, ECB vis dar nėra linkęs keisti savo monetarinės politikos, nes infliacija vis dar nesiekia tikslinės ECB ribos. Be to, ir euras pabrango iki beveik 1,2 JAV dolerio, kas gali stabdyti euro zonos ekonomikos augimą.
Tačiau J. Cryanas mano, kad euras brangsta būtent dėl to, kad investuotojai tikisi palūkanų normų didėjimo. „Jeigu rinka to laukia, kodėl jai to nesuteikus?“ – klausė jis.
J. Cryano nuomonei pritaria ir kito Vokietijos banko – „Commerzbank“ – vadovas Martinas Zielke (Martinas Zylkė), kuris taip pat yra sakęs, kad „jau atėjo laikas“ keisti monetarinę politiką.
ECB kovos su krize vaistai buvo efektyvūs, Vokietijos verslo dienraščiui „Handelsblatt“ sakė jis. „Tačiau kiekvienas vaistas turi šalutinį poveikį, kuris stiprėja“, – parėžė jis.
