Šiuose rajonuose yra taršiausios Lietuvos pramonės įmonės, pasak ministerijos, sukuriančios nemažą Lietuvos ekonomikos pridėtinės vertės dalį.
Daugiausia lėšų – 8,2 mln. eurų – gaus Akmenės rajono popierinio korinio užpildo gamybos įmonė „Rietuva“, Mažeikių rajono komercinė spaustuvė „Salas“ – 8,1 mln. eurų, Jonavos rajono metalo apdirbimo įmonė „Steel Bridges“ – 7,9 mln., Mažeikių rajono metalo apdirbimo įmonė „Vinitas“ – 6,7 mln., griovimo darbų įmonė Molėtuose „Vaidava“ – 5,3 mln., Mažeikių rajono mechanizavimo įmonė „Resursas“ – 4,9 mln., Jonavos rajono biotechnologijų įmonė „Nando“ ir slaugos įstaiga Privati slaugos tarnyba – po 4,3 mln., o Vilniaus pramoninių įrenginių valymo įmonė „Kertex energija“ – 3,1 mln. eurų.
„Pernai paskelbėme 67 mln. eurų kvietimą potencialiems investuotojams Akmenės, Jonavos ir Mažeikių rajonuose, kuriuose veikia taršios įmonės (...), ieškojome galimybių finansuoti daugiau projektų ir iš sutaupytų ir papildomų lėšų skirsime papildomą finansavimą“, – pranešime sakė ministrė Aušrinė Armonaitė.
Pagal šį kvietimą buvo gautos 39 projektų paraiškos. Didžiausia galima projektui skirti suma siekė 8,5 mln. eurų.
Finansavimas skiriamas iš 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos Teisingos pertvarkos fondo lėšų.
Iš pernai paskelbto 1 mlrd. eurų plano Lietuvos ekonomikai stiprinti pramonės perėjimui link neutralios klimatui ekonomikos iš Teisingos pertvarkos fondo buvo numatyta 165,2 mln. eurų, o tvarioms darbo vietoms kurti investuojant į pramoninių teritorijų sukūrimą ir plėtrą, investuotojams pritraukti – dar 97,6 mln. eurų.
