„Savivaldybių politikai turi nuo kalbų pereiti prie darbų – diversifikuoti šildymui naudojamą kurą ar pereiti prie kitos kuro rūšies“, – interviu savaitraščiui „Veidas“ teigia Kainų komisijos vadovė.
Ji pabrėžia, kad gyventojai turi būti savo bendros nuosavybės šeimininkai ir pareikalauti atsakomybės iš šilumos ūkio administratorių, prižiūrėtojų, kuriems kiekvieną mėnesį moka ne tokius ir mažus pinigus, kad šie atliktų jiems priskirtus darbus
„Antra, visiems susitarti ir susigrąžinti savo namo vidinių šildymo sistemų būklę į projektine, kad radiatorių kiekis ir vieta atitiktų suprojektuotą – nukirsti papildomus radiatorius balkonuose, terasose ar voniose, kas visam namui kainuotų galbūt 2–3 tūkst.Lt,o šildymo sąskaitos sumažėtų maždaug 30 proc.“ – sako Kainų komisijos vadovė.
Pasak D.Korsakaitės, Vilniuje iš maždaug 27 ct už kilovatvalandę PVM sudaro 2,3 ct, pastovioji dalis – 5 ct, o 20 ct keliauja tiesiai į Rusiją už dujas.
Kainų komisija, anot D.Korsakaitės, daro įtaką tik maždaug šeštadaliui kainos – pastoviai kainos daliai (į ją įeina įrenginių nusidėvėjimas, darbo užmokestis su socialiniais mokesčiais, eksploatacinės ir kitos sąnaudos).
D.Korsakaitės teigimu, praktiškai visos šiemet skirtingoms savivaldybėms nustatytos bazinės kainos yra 10–12 proc. mažesnės nei iki tol galiojusios.
