„Taigi reali skiriama bauda buvo dar mažesnė. Toks baudos dydis visiškai neatgrasė nuo pažeidimų darymo. Tikimės, kad padidėjusios baudos už darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo pažeidimus prisidės prie darbdavių ir darbuotojų prevencinio budrumo“, – komentavo inspekcija.
Įstaigos teigimu, nelaimingų atsitikimų skaičiai auga ir galima to priežastis – menkesnis budrumas grįžus į darbą po prastovų.
„Neramu matyti augančius nelaimingų atsitikimų darbe skaičius. Po ilgo karantininių prastovų laiko į darbą grįžtantys darbuotojai galbūt yra praradę budrumą ir įgūdžius, todėl darbų vadovai turi ypatingai atsakingai priminti saugos taisykles“, – teigia Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.
Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimais, be kitų baudų, nuo 900 iki 1400 eurų auga bauda už pakartotinai padarytą darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą.
Dvigubai – iki 60 eurų – didėja minimali bauda darbuotojui už buvimą darbo vietoje neblaiviam ar apsvaigusiam darbo metu arba pasibaigus darbo laikui, taip pat darbuotojo vengimą pasitikrinti neblaivumą ar apsvaigimą.
Taip pat dvigubai – iki 300 eurų – didėja minimali bauda už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimus. Tiek pat sieks ir didėjanti minimali bauda už darbo laiko apskaitos pažeidimus.
Dukart – iki 780 eurų – padidinta minimali bauda už vertimąsi nedeklaruota savarankiška veikla.
