„Turime ilgą sąrašą priemonių ir esame pasirengę jas panaudoti“, – pareiškė M.Draghi po ECB sausio mėnesio posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje.
Anot jo, pirmą kartą šiemet susitikusi ECB valdančioji taryba vienbalsiai „pripažino, kad augimo impulsas yra nusilpęs, o rizika, galinti slopinti ūkio plėtrą, didėja“.
Per ankstesnius posėdžius ECB laikėsi nuomonės, jog rizika, kylanti bendros valiutos bloko ekonomikai, yra „daugmaž subalansuota“.
Tačiau, rinkoms nerimaujant dėl „Brexit“, Kinijos ūkio plėtros lėtėjimo, įtampos prekyboje padarinių ir Vokietijos automobilių pramonės problemų, pastaruoju metu imta labiau nuogąstauti dėl galimo pasaulio ūkio nuosmukio.
„Rizika, galinti slopinti euro zonos ekonomikos augimą, pastaruoju metu padidėjo ir tai lėmė neapibrėžtumas, susijęs su geopolitiniais veiksniais ir protekcionizmo grėsme, besivystančių rinkų pažeidžiamumu ir finansų rinkų kintamumu“, – pareiškė M.Draghi.
Paskutiniai ekonominiai duomenys „ir vėl buvo silpnesni negu tikėtasi“, pažymėjo jis ir pridūrė, jog tai lėmė „silpnesnė paklausa užsienio rinkose ir tam tikri atskiroms šalims ir sektoriams būdingi veiksniai“.
Euro zonos ūkio augimo tempas, 2018 metų pirmąjį ir antrąjį ketvirtį siekęs 0,4 proc., trečiąjį ketvirtį sulėtėjo iki 0,2 procento.
Dauguma ekspertų mano, kad ketvirtojo ketvirčio rodikliai taip pat nuvils.
Nerimą kelia ir 2019 metų pradžios duomenys. Pavyzdžiui, pirkimo vadybininkų indeksas (PMI) sausį smuko iki 50,7 punkto, priartėjęs prie 50 punktų žymos, kuri skiria ekonomikos augimą ir smukimą.
„Šios dienos posėdyje ECB prisijungė prie nerimaujančiųjų minios“, tačiau jis „taip pat nežino, kur juda euro zonos ekonomika“, pažymėjo banko „ING Diba“ analitikas Carstenas Brzeski.
Politikos formuotojai „artimiausiais mėnesiais mėgins laimėti kuo daugiau laiko“, kad tokios grėsmės kaip „Brexit“ ar įtampa prekyboje, kurių padarinius sunku prognozuoti, arba išnyktų, arba įgytų konkretumo, pridūrė jis.
„Visos priemonės tebėra prieinamos“
ECB gruodžio mėnesį užbaigė savo milžinišką vyriausybių ir bendrovių obligacijų programą, kuria siekė paremti euro zonos ekonomiką.
Įgyvendindamas šią programą, euro zonos centrinis bankas į bendros valiutos bloko ekonomiką per beveik ketverius metus įliejo 2,6 trln. eurų.
Netrukus po programos užbaigimo Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pablogino euro zonos ekonomikos augimo prognozę ir dabar numato, kad euro zonos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet padidės 1,6 procento. ECB prognozuoja kiek didesnį – 1,7 proc. – prieaugį.
Tuo tarpu metinė infliacija euro zonoje vėl sumažėjo ir gruodį sudarė tik 1,6 procento.
M.Draghi ketvirtadienį pabrėžė, jog „recesijos tikimybė“, ECB politikos formuotojų nuomone, „yra nedidelė“, tačiau tebereikia „reikšmingo“ piniginio skatinimo.
„Tai, kad ECB išsikvėpė ar nebeturi priemonių, yra netiesa. Visos mūsų priemonės tebėra prieinamos“, – pareiškė M.Draghi ir, be kita ko, paminėjo itin mažas palūkanų normas, įplaukų iš išperkamų obligacijų reinvestavimą ir pigių paskolų teikimą bankams.
Analitikai vis dažniau kalba apie tai, kad ECB gali vėl pradėti rengti tikslines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas (TITRO), kad įlietų likvidumo į euro zonos bankų sistemą.
Vykdant tokias operacijas, bankams siūlomos paskolos, kurioms taikomos labai mažos arba net neigiamos palūkanų normos, tačiau reikalaujama, kad jie daugiau skolintų verslui ir namų ūkiams.
„Iš tiesų, keli [Valdančiosios tarybos] nariai iškėlė šį klausimą, bet nebuvo priimta jokio sprendimo“, – pareiškė M.Draghi.
„ECB nusprendė papildomai įvertinti riziką ir ją vėl svarstys kovo mėnesį“, – pareiškė jis.
Kitas euro zonos centrinio banko posėdis įvyks kovo 7 dieną.
M.Draghi pareiškimai parodė, kad ECB šiemet dar atsargiau spręs, ar atsisakyti visų skatinamųjų priemonių ir ar sugriežtinti pinigų politiką.
Euro zonos centrinis bankas yra sakęs, kad pagrindinės palūkanų normos dabartiniuose rekordiškai žemuose lygiuose liks bent iki 2019 metų vasaros pabaigos, tačiau daugelis ekonomistų dabar mano, kad jos nebus didinamos dar ilgiau – bent iki 2019 metų pabaigos.
