„Tokių rezervų galima rasti peržiūrint valstybės funkcijas bei procedūras, darbo ir poilsio režimo lengvatas, privilegijas ir kitokiu pagrindu suteikiamas nedarbo dienas”, – galimus lėšų šaltinius aptaria E.Leontjeva. Institutas pateikė konkrečių šaltinių ir skaičiavimų, kiek lėšų jau šiandien yra valstybės dispozicijoje.
„Nors gyventojų mažėja, o valstybės institucijos nuosekliai skaitmenizuojamos, pareigybių skaičius viešojo administravimo įstaigose kasmet auga ir šiemet pasiekė 64 tūkst. etatų. Jei pareigybių skaičius šiemet būtų toks, koks buvo 2018 m., valstybė vien darbo užmokesčiui sutaupytų virš 90 mln. eurų. Šie pinigai galėtų būti skirti krašto gynybai, o kvalifikuoti specialistai papildytų darbuotojų stokojančią darbo rinką”, – sakė LLRI prezidentė.
Valstybės lėšų sutaupyti leistų ir įvairių lengvatų bei privilegijų, suteikiant apmokamas atostogų dienas valstybės tarnautojams atsisakymas. „Šiuo metu valstybės tarnautojams įstatymai suteikia lengvatinį darbo ir poilsio režimą. Priklausomai nuo stažo jie gali atostogauti 39 – 54 d. d., arba du su puse mėnesio, visą šį laikotarpį gaudami atlyginimą. Norint padidinti finansavimą gynybai, žvilgsnis natūraliai krypsta į tokias ir panašias privilegijas bei lengvatas. Kodėl gi ne?” – retoriškai klausia E.Leontjeva.
Keičiantis valstybės poreikiams ir prioritetams, turėtų būti peržiūrėta ir valstybės biudžeto struktūra. LLRI eksperto Ernesto Einorio teigimu, šiuo metu valstybė finansuoja 908 administracines ir 130 viešųjų paslaugų. Norint atlaisvinti daugiau lėšų gynybai, tikslinga peržiūrėti šių paslaugų apimtį ir panaikinti perteklines, nešančias ribotą naudą.
„Dalies funkcijų atsisakius vardan prioritetų, būtų ne tik padidintas gynybos finansavimas, bet ir atsisakyta mūsų ūkio našumą ir konkurencingumą mažinančių biurokratinių procedūrų”, – sakė E.Einoris.
LLRI ekspertai tikisi, kad gyventojų solidarumas pavojaus akivaizdoje leistų užtikrinti geranorišką valstybės tarnautojų bei politinių partijų paramą tokiems žingsniams. „Štai, Danija šiais metais priėmė sprendimą atsisakyti vieno laisvadienio vardan didesnio gynybos finansavimo. Tai leidžia padidinti sukuriamą prekių ir paslaugų kiekį ir ekonomikoje sukuriamą vertę, tad ir mokestines biudžeto pajamas, kurias būtų galima skirti gynybai”, – kalbėjo E.Einoris.
Visą Gynybos fondo įstatymų paketo ekspertizę rasite šioje nuorodoje.
