– Tai pradėkime nuo linksmesnių dalykų. Gintautai, kokį jūs pavadinimą duotumėt kitų metų valstybės biudžeto projektui?
G.Paluckas: Pats laikas krikštynoms, nes opozicija taip pat pamatė biudžeto projektą – penktadienio vakare, tai mes jį galbūt vadiname išgyvenimo biudžetu, nes tikrai yra mėginama išgyventi tiek dideles bendrai kainas, infliaciją, tiek energetinių išteklių kainas. Ir tas išgyvenimas yra aktualus tiek visuomenei, įvairioms visuomenės grupėms, tiek verslams.
Tai pagal tai, kiek ir kokių išteklių, kokia apimtimi numatyta toms problemoms spręsti, iš esmės tai yra išgyvenimo – didelių kainų išgyvenimo – biudžetas.
– Pone M.Majauskai, sutiktumėt?
M.Majauskas: Aš esu, kaip buhalteris, labiau skaičių nei žodžio žmogus, tai atkreipsiu dėmesį, kad yra milijardas eurų skiriama elektros energijos kainų kompensavimui ir pusantro milijardo – pajamų didinimui: tai yra pensijų didinimas, biudžetinio sektoriaus darbuotojų (atlyginimų) didinimas, neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimas (tai reiškia – darbo santykių mokesčių mažinimas), minimalios mėnesinės algos didinimas.
Ir visa tai susiveda į tikrai labai reikšmingas išlaidas. Labai svarbu, kad jas visas sudėjus mes neviršytume 5 proc. biudžeto deficito, virš kurio tarptautinės rinkos pakankamai skaudžiai reaguoja į taip lanksčiai tvarkomus valstybės finansus. Tai tam kartui, man atrodo, esame saugiuose rėmuose, bet svarbu nežengti to papildomo žingsnio.
– Bet 4,9 proc. deficitas yra riba. Ar galima sakyti, kad tai ribinis biudžetas, išgyvenimo biudžetas, kaip ponas G.Paluckas sakė?
M.Majauskas: Na, nežinau, kokiu čia kampu tas išgyvenimas, bet man atrodo, kad pakankamai rūpestingai atsižvelgia ir atliepia plačios visuomenės poreikius šis biudžetas. Ir galbūt, paminint deficitą, svarbu atkreipti dėmesį, kad dalis išlaidų yra vienkartinės – energijos kainų kompensavimas. Tai reiškia, kad maždaug 2 proc. iš 4,9 proc. yra vienkartinio energijos išlaidų kompensavimo dalis.
Todėl normalizuotas deficitas, tai išlaidų viršijimas pajamų, yra maždaug apie 2,9 proc., kas atitinka mūsų įsipareigojimą Europos Sąjungai pagal Stabilumo ir augimo paktą. Taigi finansai iš esmės yra tvarūs, o skola yra viena mažiausių visoje Europos Sąjungoje. Tai pats rėmas yra tvarus pamatas, kietas ir tvirtas, klausimas – ką mes darome su skolintais pinigais. Šiuo atveju pagalba verslui – tai yra 700 milijonų eurų mokesčių atidėjimui, 400 milijonų – energijos kainų kompensavimui, parama investicijoms ir taip pat lengvatinės paskolos. Tai toks, mano supratimu, pakankamai reikšmingas paketas verslui, toliau turime užtikrinti mokesčių stabilumą – nedidinti mokesčių ir neįvedinėti jokių naujų mokesčių.
– Sustokime prie mokesčių, jeigu galime. Jūs šiandien sakėte, jei neklystu, kad jokių naujų mokesčių nebus, nes tam dabar ne laikas. Kodėl?
