„Praktika rodo, kad pasitaiko atvejų, kai darbuotojai nukenčia, nes esama garantijų mokėjimo tvarka turi trūkumų. Tikimės, kad pakeitimai padės užtikrinti didesnes socialines garantijas darbuotojams, netekusiems darbo, kai jų darbdavys tampa nemokus“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Siūloma patikslinti, kas įeina į darbuotojui nesumokėtas su darbo santykiais susijusias pajamas, apibrėžiant, kad tai pajamos, nuo kurių jau atskaičiuoti mokėtini mokesčiai: darbuotojo socialinio draudimo įmokos, pensijų kaupimo įmokos, privalomojo sveikatos draudimo įmokos, gyventojų pajamų mokestis. Prailginamas kreipimosi dėl ilgalaikio darbo išmokų ir išmokų iš Garantinio fondo laikotarpis nuo 6 iki 12 mėn. Siūloma išmokas iš Garantinio fondo ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo, kurių darbuotojas dėl mirties negavo, išmokėti paveldėtojams. Ilgalaikio darbo išmokos, jeigu asmens duomenys yra Apdraustųjų registre, būtų skiriamos be atskiro prašymo.
Esama situacija
Garantinio fondo lėšos naudojamos darbuotojų negautam darbo užmokesčiui išmokėti. Ilgalaikio darbo išmokų fondas skirtas užtikrinti papildomas garantijas dėl sumažėjusių išeitinių išmokų, 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujam Darbo kodeksui.
Taikant įstatymą praktikoje kyla problemų, nes nėra nustatyta, kokios konkrečiai pajamos yra laikomos susijusiomis su darbo santykiais. 6 mėnesių kreipimosi dėl išmokų terminas yra nepakankamas, nes būna atvejų, kai asmuo per vėlai informuojamas, užtrunka, kol surenka reikalingus teisę gauti išmoką pagrindžiančius dokumentus. Taip pat nenumatyta išmokų paveldėjimo galimybė, jei asmuo mirė. Būna atvejų, kai asmenys nesikreipia, nors ir turi teisę gauti išmokas. „Sodros“ informacinės sistemos turi galimybę identifikuoti atleidžiamus asmenis, kuriems priklauso ilgalaikio darbo išmokos, ir priklausiančios išmokos galėtų būti paskiriamos be atskiro darbuotojo kreipimosi.
Seimui pritarus, siūlomi pakeitimai įsigaliotų nuo 2023 m. balandžio 1 d.
