Po derybų iš Briuselio dėl daugiamečio Europos Sąjungos (ES) biudžeto grįžęs prezidentas Gitanas Nausėda pasitiktas kaip didvyris – su ąžuolo lapų vainiku.
Prezidentas tokio jau seniai matyto pagarbos gesto iš žemės ūkio viceministro Evaldo Gusto sulaukė parvežęs žinią, kad tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams netrukus didės.
Šiemet vidutinė tiesioginė išmoka siekia 170 eurų už hektarą, 2021 metais ji pasieks apie 177,7 Eur/ha, o nuo 2022 metų padidės iki 200 Eur/ha.
Visgi smulkiųjų ūkininkų atstovai dėl to ypatingai nedžiūgauja. Šis padidėjimas jiems didelių turtų nesukraus, o tūkstančius hektarų savo rankose sutelkę žemvaldžiai dar labiau sustiprės, nes papildomai susižers šimtus tūkstančių eurų per metus.
Suprasti akimirksniu
- Tiesioginės išmokos mokamos už kiekvieną pasėlių ir kitų žemės naudmenų deklaravimo metu deklaruotą ir reikalavimus atitinkantį hektarą.
- Deklaruojami plotai turi būti valdomi teisėtai vienu iš valdymo teisės pagrindų: nuosavybė, nuoma, panauda.
Beje, dar pernai tuometinis laikinasis žemės ūkio ministras Giedrius Surplys buvo įvedęs tiesioginių išmokų „lubas“ iki 150 tūkst. eurų vienam subjektui, tačiau dabartinis ministras Andrius Palionis, iš anksto neinformavęs net ūkininkų atstovų, tylomis šį apribojimą nuėmė.
Euforija dėl išaugusios paramos kelia juoką
Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis 15min pasakojo, kad prezidento džiaugsmas dėl išsiderėtų didesnių tiesioginių išmokų smulkiems ūkininkams kelia juoką.
Pasak jo, iš didesnių išmokų labiausiai išloš stambūs ūkiai ir žemės ūkio bendrovės, valdančios beveik pusę žemės ūkio naudmenų Lietuvoje ir susižeriančios didžiąją dalį visos ES paramos.
„Euforija nepagrįsta ir kelia juoką, nes žinome, kaip neteisingai bus paskirstytos lėšos. Lietuvos kaimui džiaugtis, kad keliais eurais padidėjo išmokos, tikrai nereikia, nes naudą gaus tik stambieji ūkiai.
Lietuvos kaimui džiaugtis, kad keliais eurais padidėjo išmokos, tikrai nereikia, nes naudą gaus tik stambieji ūkiai, – teigė V.Juodsnukis.
Ar prezidentas nesuvokia, ar nežino situacijos, kad Lietuvos žemės ūkio politika veda iki kaimynių iš Rytų, nes stambinamos žemės ūkio bendrovės, o šeimos ūkiai ar kaimo plėtra iš viso nevyksta“, – piktinosi V.Juodnuskis.
Tai, kad didelė dalis tiesioginių išmokų paprastai atitenka didžiausiems ūkiams ir ūkininkams, pabrėžia ir viešojo valdymo ekspertas, konsultacijų bendrovės ESTEP valdybos pirmininkas Klaudijus Maniokas.
„Prieš kelis metus didžiausias naudos gavėjas dėl išmokų Lietuvoje buvo didelė bendrovė „Auga“ ir stambūs grūdiniai ūkiai, tokie kaip valdomi „Agrokoncerno“, – pabrėžė K.Maniokas.
Prieš kelis metus didžiausias naudos gavėjas dėl išmokų buvo didelė bendrovė „Auga“ ir stambūs grūdiniai ūkiai, tokie kaip valdomi „Agrokoncerno“, – pabrėžė K.Maniokas.
Jis atkreipė dėmesį, kad tiesioginės išmokos Lietuvoje neapmokestinamos, todėl jų didinimas tik dar labiau didins pajamų nelygybę Lietuvoje.
Top30 didžiausių išmokų gavėjų
15min prašymu Žemės ūkio ministerija pateikė didžiausių tiesioginių išmokų gavėjų Lietuvoje TOP30, kuriame lyderiauja Lygumų žemės ūkio bendrovė – jai išmokėta netoli milijono – 925 tūkst. eurų.
„Lygumų“ žemės ūkio bendrovė, kurios stambiausias pajininkas – Petras Ivanauskas, finansinėse ataskaitose nurodo dirbanti beveik 6 tūkst. hektarų žemės.
Antroje vietoje – „Lytagrai“ priklausanti Kuršėnų žemės ūkio bendrovė, gavusi 665 tūkst. eurų tiesioginių išmokų, trečioje – „Linas Agro Group“, valdoma Panevėžio rajono Žibartonių žemės ūkio bendrovės (655 tūkst. eurų).
Ketvirtoje vietoje atsidūrė UAB „Krekenava“ (618 tūkst. eurų), o penketuką užbaigia „Lytagros“ žemės ūkio bendrovė (554 tūkst. eurų).
| Lygumų žemės ūkio bendrovė | 925 tūkst. |
| Kuršėnų žemės ūkio bendrovė | 665 tūkst. |
| Panevėžio rajono Žibartonių žemės ūkio bendrovė | 655 tūkst. |
| Uždaroji akcinė bendrovė „Krekenava“ | 618 tūkst. |
| Lytagros žemės ūkio bendrovė | 554 tūkst. |
| Žemės ūkio bendrovė „Draugas“ | 554 tūkst. |
| Kėdainių rajono Okainių žemės ūkio bendrovė | 534 tūkst. |
| UAB „Kietaviškių gausa“ | 529 tūkst. |
| Šakių rajono Lukšių žemės ūkio bendrovė | 499 tūkst. |
| Padovinio žemės ūkio bendrovė | 496 tūkst. |
| UAB Kalpokų ūkis | 488 tūkst. |
| Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovė „Kiemeliai" | 485 tūkst. |
| UAB „AUGA Grūduva" | 475 tūkst. |
| Fizinis asmuo | 461 tūkst. |
| Kėdainių rajono Labūnavos žemės ūkio bendrovė | 459 tūkst. |
| Papilės žemės ūkio bendrovė | 454 tūkst. |
| Ingleby Lithuania Agro UAB | 446 tūkst. |
| Pakruojo rajono Guostagalio žemės ūkio bendrovė | 442 tūkst. |
| Pakruojo r. Žvirblonių žemės ūkio bendrovė | 438 tūkst. |
| ŽŪB „VG Ausieniškės" | 436 tūkst. |
| Pauliukų žemės ūkio bendrovė | 425 tūkst. |
| Žeimelio žemės ūkio bendrovė | 424 tūkst. |
| Fizinis asmuo | 398 tūkst. |
| Sidabravo žemės ūkio bendrovė | 398 tūkst. |
| UAB „Vikebas" | 375 tūkst. |
| Šakių rajono Kubilių žemės ūkio bendrovė | 369 tūkst. |
| UAB „Tetirvinai" | 361 tūkst. |
| Panevėžio rajono Ėriškių žemės ūkio bendrovė | 354 tūkst. |
| Žemės ūkio bendrovė "Ginkūnų agrofirma" | 349 tūkst. |
| Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovė „Vaškai" | 342 tūkst. |
Šaltinis: ŽŪM
Visgi tikrieji naudos gavėjai iš šio sąrašo nepaaiškėja, nes dauguma jame atsidūrusių bendrovių priklauso stambioms žemės ūkio grupėms.
Keliolika bendrovių, valdančių po kelias dešimtis skirtingų žemės ūkio įmonių, savo rankose sutelkę tūkstančius hektarų tiek nuosavos, tiek nuomojamos žemės, už kurią gauna milijonus eurų išmokų per metus.
Didžiausia žemvaldė – „Auga Group“
Daugiausiai žemės Lietuvoje valdo ekologinę žemdirbystę ir maisto produktų gamybą plėtojanti „Auga Group“, kurios pagrindinis akcininkas – verslininkas Kęstutis Juščius.
„Registrų centrui“ pateiktoje įmonės finansinėje ataskaitoje rašoma, kad 2019–2020 metais bendras grupės įmonių dirbamos žemės plotas (tiek nuosavos, tiek nuomojamos) sudaro 39,7 tūkst. ha. Per metus grupės valdomas plotas paaugo beveik apie 1 tūkst. ha.
„Auga Group“ 15min nurodė, kad iš viso 2019 metais gavo apie 6,5 mln. eurų subsidijų – iš jų 5,4 mln. eurų sudarė tiesioginės išmokos, likusi dalis – ekologinės žemdirbystės subsidijos.
Po poros metų padidėjus vidutiniam tiesioginių išmokų dydžiui, turėtų ženkliai paaugti ir šios įmonės gaunamos subsidijos.
„Auga Group“ generalinis direktorius Kęstutis Juščius 15min teigė, kad reikia lyginti ne absoliutinius skaičius, o išmokas už hektarą. Pastarųjų smulkieji ūkiai vidutiniškai gauna daugiau nei didelės žemės ūkio bendrovės, nes yra skatinami papildomai. Pavyzdžiui, jiems skiriamos papildomos išmokos po 60 Eur už pirmuosius 30 ha, po 54 Eur/ha gauna jaunieji ūkininkai iki 40 m.
„Auga group" į šias tiesioginių išmokų rūšis nepretenduoja, todėl 2019 m. tiesioginių subsidijų gavome tik apie 140 Eur/ha. Tai mažiau už pateikiamą Lietuvos tiesioginių išmokų vidurkį 177 Eur/ha ir gerokai mažiau už tas išmokas, kurias gali gauti smulkusis ūkininkas iki 40 m.“, – pabrėžia K.Juščius.
Įmonės skaičiavimais, pridėjus ir ekologinio ūkininkavimo subsidijas, bendrovė gauna 1,6 karto mažiau nei ekologišką žemdirbystę plėtojantis jaunasis ūkininkas.
Stambieji žemvaldžiai mini ir tai, kad didelės bendrovės samdo daugiau darbuotojų, dirba didesnius žemės plotus, patiria didesnes sąnaudas. Pavyzdžiui, „Auga group“ bendrovėse dirba apie 1200 žmonių, jiems mokami didesni už sektoriaus vidurkį atlyginimai, grupės įmonės pritraukia į kaimą jaunų kvalifikuotų specialistų, kuria naujas darbo vietas, didžiąją dalį užauginamos produkcijos eksportuoja.
Suprasti akimirksniu
- Tiesiogines išmokas sudaro penkios atskiros paramos schemos, kuriomis siekiama pasiekti skirtingų tikslų.
- Pagrindinė tiesioginė išmoka – išmoka iš ES lėšų, mokama pareiškėjui už deklaruotą plotą atitinkantį paramos teikimo reikalavimus einamaisiais metais pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą.
- Išmoka už pirmuosius hektarus – papildoma išmoka iš ES lėšų už pareiškėjo deklaruotų žemės ūkio naudmenų pirmųjų (iki 30 ha) hektarų skaičių.
- Žalinimo išmoka – papildoma išmoka iš ES lėšų už palankesnę aplinkos atžvilgiu žemės ūkio veiklą.
- Išmoka jaunajam ūkininkui – papildoma išmoka iš ES lėšų, mokama už deklaruotą plotą pareiškėjui, atitinkančiam išmokos jaunajam ūkininkui reikalavimus.
- Susietoji parama už plotą ir gyvulius – papildoma parama iš ES lėšų, mokama tam tikrą žemės ūkio naudmenų plotą deklaruojančiam pareiškėjui už daržovių, išskyrus bulves, auginimą uždarajame (šildomuose šiltnamiuose) ir atvirajame grunte, taip pat už vaisių, uogų, baltyminių augalų, cukrinių runkelių, sėklinių bulvių auginimą bei javų auginimą iš sertifikuotos sėklos, pienines karves, mėsinius galvijus ir mėsines avis, pieninių veislių bulius, pienines ožkas.
- Šaltinis: ŽŪM
R.Karbauskio imperijai – ne vienas milijonas
„Valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio imperijos „Agrokoncernas“ vadovai 2018 metais spaudos konferencijoje atskleidė, kad grupė jau tuo metu iš viso valdė 36 tūkst. hektarų žemės, iš kurios 22 tūkst. hektarų buvo nuosava.
15min pasiteiravo „Agrokoncerno“ atstovų, kiek įmonė gavo tiesioginių išmokų, tačiau duomenų bendrovė nepateikė. Tad apskaičiuoti šios įmonės tiesioginių išmokų dydį galime tik preliminariai.
Jei vidutiniškai tiesioginės subsidijos šiuo metu siekia 170 eurų/ha, „Agrokoncernas“ gali pretenduoti į maždaug 6,12 mln. eurų tiesioginių išmokų per metus, o joms padidėjus iki 200 Eur/ha – net milijonu daugiau, 7,2 mln. eurų.
Kita stambi bendrovė „Linas Agro Group“, kurios pagrindinis akcininkas Darius Zubas, finansų ataskaitoje „Registrų centrui“ nurodo dirbanti apie 17,3 tūkst. ha žemės.
„Linas Agro Group“ komunikacijos vadovė Jorinta Zolubaitė 15min informavo, kad 2019 m. birželio 30 d. pasibaigusiais finansiniais metais grupės įmonės iš viso gavo 3,186 mln. eurų subsidijų už galvijus, pasėlius ir pieną.
Tad skaičiuojant, kad vidutiniškai parama išaugs iki 200 Eur/ha., įmonė po poros metų galės pretenduoti į, preliminariais skaičiavimais, iki 300 tūkstančių eurų daugiau išmokų.
Po tūkstančius hektarų nuosavos ir nuomojamos žemės dirba dar keliolika įmonių – kaip atskleidė pernai paskelbtas žurnalo „Reitingai“ ir portalo „Delfi“ tyrimas, su įmonių grupe „Šiaurės vilku“ susijusios bendrovės Lietuvoje dirba daugiau nei 12 tūkst. ha žemės, „Litagrai" priklausančios įmonė valdo apie 9 tūkst. ha žemės, „Vičiūnai Group“ žemės ūkio bendrovės – 8,6 tūkst. ha, „Lytagra" – 6 tūkst. ha, „Agra Corporation“ – 5,2 tūkst. hektarų.
Uždėtos „lubos“ tyliai panaikintos
Smulkesnius ūkininkus labiausiai neramina, kad Lietuvoje, priešingai nei daugelyje ES šalių, nėra „lubų“, kiek tiesioginių išmokų galėtų gauti vienas ūkio subjektas.
„Ūkininkai džiaugiasi padidėjusiomis tiesioginėmis išmokomis, nes Vokietijoje, kitose šalyse žemdirbiai gauna daugiau pinigų, bet ten įvedami ir ribojimai, kiek gali gauti išmokų – tai paskatinimas, kad paramą gautų daugiau šeimos ūkių, kad jie būtų mobilūs, verslūs, gyvybingi“, – kalbėdamas su 15min pabrėžė Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus.
Tiesa, tokios „lubos“ Lietuvoje jau buvo įvestos. Pernai liepą tuometinis laikinasis žemės ūkio ministras G.Surplys pasirašė Pagrindinės tiesioginės išmokos mažinimo tvarkos aprašą, kuriuo tiesioginės metinės išmokos vienam ūkininkui apribotos iki 150 tūkst. eurų.
Prieš tai iš sumos, viršijančios 150 tūkst. eurų, atskaičiuojami išmokėti atlyginimai ir su darbo užmokesčiu susiję mokesčiai.
Tačiau šį ribojimą paslapčiomis, neinformuodamas net ūkininkų atstovų, šių metų balandį atšaukė dabartinis žemės ūkio ministras Andrius Palionis.
„Neliko, nuėmė lubas. Kodėl? Ministerija nesikalba su savivalda ir neaiškina, kodėl priėmė vieną ar kitą sprendimą. Lubas įvedė buvęs ministras, o dabartinis, nesitaręs nei su Seimu, nei su žemdirbiais, lubas panaikino. Mus tai šokiruoja“, – stebėjosi Žemės ūkio rūmų pirmininkas A.Svitojus.
Lubas įvedė buvęs ministras, o dabartinis, nesitaręs nei su Seimu, nei su žemdirbiais, lubas panaikino. Mus tai šokiruoja“, – stebėjosi Žemės ūkio rūmų pirmininkas A.Svitojus.
„Europos Komisija siūlė vienam ūkiniam subjektui mokėti iki 60 tūkst. eurų tiesioginių išmokų. Lietuvoje buvo numatyta 150 tūkst. eurų, bet ministerija panaikino ir tą apribojimą“, – antrino V.Juodsnukis.
Žemės ūkio ministerija prieštarauja, kad ribojimas panaikintas slapta.
„Kuomet buvo pristatinėjamos 2020 m. pasėlių deklaravimo aktualijos, apie tai buvo informuotas Seimas, žemės ūkio skyrių darbuotojai, žemdirbiai“, – rašoma 15min atsiųstame atsakyme.
Ministerijos atstovai tvirtina, kad ribojimas panaikintas, nes jis nepasiteisino. Tiesioginės išmokos susideda iš kelių dalių, o kadangi ES ribojimus leidžia uždėti tik vienai iš jų, nė viena Lietuvos bendrovė numatytos išmokų ribos neviršijo. Be to, ministerijos atstovų teigimu, Lietuvoje veikia įvairios schemos, papildomai skatinančios smulkuosius ūkininkus.
„Atsižvelgiant į nepalankias ES teisines nuostatas išmokų ribojimo taikymui bei įvertinus iš to kylančią administracinę naštą 2020 metais išmokų ribojimas nebus taikomas“, – teigiama ŽŪM atsakyme.
Tačiau A.Svitojus tokiu atsakymu stebisi – jei ribojimas nesuveikė, užuot jį panaikinus reikėjo sumažinti kartelę.
„Ne nuimti reikėjo, o sumažinti, kad jos veiktų“, – piktinosi Žemės ūkio rūmų vadovas.
„Esmė ta, kad ES lubos yra 60–100 tūkst. Mes priėmėme nepasiekiamas lubas – o dar įdėjo atlyginimus, išlaidas, kad jų iš tikrųjų nepasiektų. Ne nuimti reikėjo, o sumažinti, kad jos veiktų“, – piktinosi Žemės ūkio rūmų vadovas.
Beje, ŽŪM duomenimis, net 23 valstybės ar regionai taiko išmokų mažinimo mechanizmą.
Iš jų 9 valstybės iš paramos sumos atskaičiuoja sumokėtus atlyginimus, 15 valstybių pasirinko mažiausią galimą mažinimą – didesnę kaip 150 tūkst. Eur sumą mažina 5 procentais, 9 valstybės pasirinko didžiausią galimą mažinimą – didesnę kaip 150 tūkst. Eur sumą mažina 100 procentų.
5 proc. susirenka pusę paramos
Ūkininkai tvirtina, kad šalis nares įvesti tiesioginių išmokų „lubas" ragina ES.
„Lubos privalomos, jei galvojame apie subalansuotą žemės ūkio, kaimo vystymąsi. Esame viena iš nedaugelio šalių, kuri didina properšą tarp turtingų latifundijų ir šeimos ūkių“, – neigiamą tendenciją pabrėžia A.Svitojus, vardijęs, kad apribojimus turi Lenkija, Austrija ir kitos šalys.
Žemės ūkio rūmų pirmininko teigimu, šiuo metu 5 proc. žemdirbių gauna 50 proc. visos ES paramos, tad stambiosios bendrovės ir toliau didėja, prarydamos mažesnius ūkius.
Nors ES parama orientuota į kaimo plėtrą, ūkininkų šeimų stiprinimą, tendencija priešinga – A.Svitojaus teigimu, per pastaruosius 10 metų ūkininkų skaičius sumažėjo perpus.
„Jei skiriama 5 mlrd. eurų ES paramos, tai 5 proc. pasidalija 2,5 mlrd. eurų, o visi kiti – trupinius“, – apgailestavo A.Svitojus.
Kad Lietuvoje ūkiai labai poliarizuojasi – auga stambūs pramoniniai ūkiai, o kaimas nyksta, pabrėžia ir V.Juodsnukis: Lietuvoje veikia apie 100 tūkst. iki 100 ha ūkių ir apie 20 itin stambių ūkių.
Bendras paramos pyragas – mažesnis?
Nors Prezidentūra akcentuoja iškovotas didesnes tiesiogines išmokas žemdirbiams, ekonomistai atkreipia dėmesį, kad bendra Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo vietovėms 2021–2027 metais skiriama paramos suma mažėja.
Kaip feisbuke pastebėjo politikė ir ekonomistė Aušra Maldeikienė, Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo vietovėms numatyta skirti 5 mlrd. eurų – tai 141 mln. eurų mažiau nei debatų dėl naujos finansinės perspektyvos pradžioje ir 71 mln. eurų mažiau nei dabartiniame periode.
Pavyzdžiui, 2018 metų birželį EK paskelbė, jog Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo vietovėms 2021–2027 metais siūloma skirti 5,141 mlrd. eurų paramą.
„Tada Dalia Grybauskaitė pyko ir visi širdo, kad mus skriaudžia. Dabar numatyta skirti 5 mlrd. eurų“, – rašė A.Maldeikienė.
K.Maniokas taip pat pritaria, kad bendri 2021–2027 metų finansinės perspektyvos skaičiai po derybų, palyginti su Europos Komisijos pasiūlymu, sumažėjo – taip pat ir žemės ūkiui.
Tuo tarpu ŽŪM prieštarauja, kad parama žemės ūkiui mažesnė nei planuota.
Ministerijos skaičiavimais, 2021–2027 m. kaimo plėtrai ir tiesioginėms išmokoms preliminariais skaičiavimais numatyta apie 5,5 mlrd. EUR (skaičiuojant einamosiomis kainomis), o 2014–2020 m. (skaičiuojant einamosiomis kainomis) buvo numatyta 4,7 mlrd. EUR.
„Be to, naujame 2021–2027 m. laikotarpyje į kaimo plėtrą įkeliami Gaivinimo ir atsigavimo lėšos – apie 143 mln. EUR, o tai dar padidina visą sumą iki 5,6 mlrd. EUR", – teigia ministerija.
