Numatoma, kad fondas veiks kaip komanditinė ūkinė bendrija, kurią įsteigs Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bendrovė „Valstybinis investicinis kapitalas“ ir Finansų ministerijos bendrovė Valstybinių investicijų valdymo agentūra.
Vyriausybė trečiadienį pritarė tai numatančiam nutarimui, kurį parengė Finansų ministerija.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įsteigta bendrovė bus fondo komanditorė, suteiksianti 100 mln. eurų valstybės įnašą. Finansų ministerijos steigiama bendrovė bus fondo valdytoja, jos įstatiniam kapitalui iš ministerijai numatytų valstybės biudžeto asignavimų ketinama skirti 1 mln. eurų.
Anksčiau planuota, kad fondo valdytoja bus Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bendrovė „Invega“, tačiau, anot Finansų ministerijos, ji jau yra perkrauta, todėl naujai steigiamai “Valstybinių investicijų valdymo agentūrai” bus siekiama gauti nacionalinės plėtros įstaigos (NPĮ) statusą.
Atsižvelgiant į poreikį užtikrinti kompetencijas ir fondo nepriklausomumą, Lietuvos bankui bus siūloma dalyvauti fondo veikloje ir skirti savo atstovą į “Valstybinių investicijų valdymo agentūros“ stebėtojų tarybą.
„Agentūros vadovui, valdybos nariams, stebėtojų tarybos nariams ir darbuotojams gali būti nustatytos papildomos skatinimo priemonės, nei numatyta galiojančiuose Vyriausybės nutarimuose, atsižvelgiant į investicijų valdymo rinkos praktiką ir šioje rinkoje taikomas skatinimo priemones“, – nurodė ministerija.
Ji taip pat pabrėžė, kad fondo veiklą svarbu pradėti kuo skubiau, dėl to vykdant atrankas į fondo valdymo bendrovės valdybos narių ir stebėtojų tarybos narių pareigas pirmajai kadencijai numatoma galimybė netaikyti Vyriausybės patvirtinto kandidatų atrankos aprašo.
Numatoma Fondo veiklos pradžia – 2020 metų birželio 1 diena. Anksčiau planuota, kad fondas pradės veikti jau balandžio viduryje, tačiau pradėjus valstybės pagalbos notifikavimo Europos Komisijai procesą, jo veiklos pradžia buvo nukelta į gegužės pradžią.
Fondą, skirtą investuoti į sunkumų dėl koronaviruso krizės patiriantį verslą, Vyriausybė nusprendė įsteigti balandžio 1 dieną. Laikinai ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas tuomet teigė, kad fondas investuotų į įmonių akcijas ar skolos vertybinius popierius, taip pat paskolas, o fondo lėšos būtų naudojamos, kai nebūtų galimybių pritraukti lėšų kitais būdais.
Anot Finansų ministerijos, Lietuvoje veikia apie 4,5 tūkst. vidutinių ir didelių įmonių (turinčių bent 50 darbuotojų), kurios sukuria virš 60 proc. bendrojo vidaus produkto ir daugiau nei pusę visų darbo vietų Lietuvoje.
Ministerijos teigimu, daugiau nei 70 proc. vidutinių ir didelių įmonių Lietuvoje iki koronaviruso COVID-19 krizės savo kapitalo poreikį užtikrindavo vidiniais resursais, todėl joms gali kiltų sunkumų gauti paskolų, kredito institucijoms koncentruojantis į esamų klientų paskolų refinansavimą.
„Dėl susiklosčiusios ekonominės padėties augant įmonių poreikiui skolintis ir padengti trumpalaikius įsipareigojimus tiekėjams ir darbuotojams, kredito institucijų pajėgumai ir pasirengimas suteikti paskolas gali nepatenkinti išaugusios skolinimosi paklausos, net ir atsižvelgus į naujai siūlomas priemones“, – pabrėžė ministerija.
Pasak jos, tai gali būti ypač aktualu didelėms įmonėms, nes absoliuti dauguma dabartinių valstybės pagalbos priemonių teikiamos tik smulkiajam ir vidutiniam verslui.
