Mokesčių pertvarka, jei Seime bus priimtas naujas Finansų ministerijos paruoštas GPM įstatymo projektas, pavirs košmaru savarankiškai dirbantiesiems.
Verslo liudijimų – mažiau
Didelei daliai galimybės dirbti pagal verslo liudijimus tiesiog nebeliks: vos tik bus viršyta 20 tūkst. eurų apyvarta per metus, teks vykdyti individualią veiklą – nebebus galima išsiimti liudijimo.
Tuo tarpu individualiai veiklai auga ne tik mokesčių dydis, bet itin komplikuotas tampa jų apskaičiavimas.
Anksčiau pristatytoje mokesčių pertvarkoje viskas atrodė paprasta – jei individualios veiklos uždarbis bus iki 10 tūkst. eurų – GPM tarifas yra 5 proc. Jei pelnas sieks nuo 10 iki 30 tūkst. eurų – GPM tarifas laipsniškai didėja, kol pasiekia 15 proc. O daugiau kaip 30 tūkst. eurų – lieka 15 proc. GPM tarifas.
Tačiau įstatyme įrašyta GPM apskaičiavimo formule baisisi net Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija – mat formule naudotis turės visi savarankiškai dirbantieji, kurių dalis net nebuvo susidūrę su buhalterija.
Įstatyme atsiranda neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) analogas –pajamų mokesčio kreditas. Apsiskaičiavus šį kreditą, juo būtų mažinama mokesčių suma, paskaičiuota pagal įprastą 15 proc. GPM tarifą. Pasiekus 30 tūkst. eurų apmokestinamąsias pajamas – šio kredito nebelieka ir tenka mokėti visą 15 proc. tarifą.
Buhalteriai: viskas labai komplikuota
Lietuvoje individualia veikla liepos mėnesį vertėsi 279 tūkstančiai asmenų. Iš jų 57 tūkstančiai turėjo verslo liudijimus. Šiems asmenims iki šiol skaičiuoti mokesčių netekdavo, nes juos susimokėdavo vienkartinėmis fiksuotomis įmokomis.
Iš individualia veikla užsiimančių gyventojų – 125 tūkstančiai yra ūkininkai ir jų partneriai. Jiems numatyta lengvata – poros metų pereinamasis laikotarpis, kol bus pritaikyti visiems galiojantis GPM tarifai.
Kuo sudėtingesni teisės aktai, reglamentuojantys mokesčių skaičiavimą, tuo didesnė tikimybė, kad tie mokesčiai bus iš viso nepaskaičiuoti, – teigė D.Čibirienė.
„Tikrai nereikėtų tokių sudėtingų skaičiavimų įstatyme numatyti. Turėtų būti primityviau skaičiuojami mokesčiai, ir jeigu norima įvesti kažkokią neapmokestinamąją sumą, tai ją reikėtų taip ir vadinti. Kaip dabar yra NPD dirbantiesiems. Ir NPD reikėtų taikyti neskaidant, kuri veikla individuali ar neindividuali – taikyti vieną NPD, kad visiems būtų aišku. Dabar yra labai komplikuota“, – teigia Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.
Ji aiškina, kad sudėtingas mokesčių apskaičiavimas gali lemti didesnį šešėlį.
„Kuo sudėtingesni teisės aktai, reglamentuojantys mokesčių skaičiavimą, tuo didesnė tikimybė, kad tie mokesčiai bus iš viso nepaskaičiuoti arba žmogus išsigandęs, jog taip sudėtinga, vengs situacijų, kad jam apskritai reikėtų juos skaičiuoti. Tai čia juk paprasti žmonės – individualią veiklą vykdo kirpėjos, batsiuviai, raktų gamintojai ir kitų profesijų žmonės, kurie iki šiol mano, kad jiems nereikia buhalterio“, – sako D.Čibirienė.
Ji pažymi, kad tie asmenys, kurie mokesčius norėjo susimokėti kas mėnesį ar kitu periodiškumu, apskritai nebeteks galimybės įvertinti, kokius mokesčius jiems mokėti – kol neaiški metinių pajamų suma, neaiškūs lieka ir mokėtini mokesčiai.
Gariūnai šiaušiasi
Gariūnų verslo centro vadovas Ramūnas Šeduikis rėžė tiesiai – tragiška.
„Tai tragiškas dalykas – kažkas kažką smaugia, o visi žiūri, ar mes išgyvensime. Priežastis reikia žiūrėti to smaugimo. Atėjo monopolistų partija, patraukė vienus, monopolistams tarnavusius, atėjo kiti monopolistai. Ir dabar smulkų verslą dusina. Aš asmeniškai 100 proc. įsitikinęs, kad žmonės vis tiek išgyvens – o ką jiems daryti. Tie, kurie nepabėgs, tie išgyvens“, – piktinosi R.Šeduikis.
Jis piktinosi, kad „valdžia drožė ir droš smulkiuosius verslininkus“.
Mes, Vilnius, Kaunas, bet kada išgyvensime. Kas bus regionuose, aš nežinau, – sakė R.Šeduikis.
„Kažkam iš valdžios nepatinka, arba kažkokiems monopolistams labai lengva apjuodinti žmogų, kad galbūt jau čia jis tapo milijonierius ir neprimoka GPM'o. Tai tegul ateina ir padirba, tegul valdžia išsiima verslo liudijimą ir padirba Gariūnuose ar rajone, va čia jiems atsivers visi kriterijai, kuo jie remiasi, ir ką jie daro, – teigia R.Šeduikis. – Teisinėmis nihilistinėmis priemonėmis jie gali galvas kapoti. Padėjai ant ešafoto, nulinčiavai, ir viskas – smulkusis parazitas neduoda stambiesiems maksimaliai uždirbti. Na, fantastika.“
Anot jo, 20 tūkst. eurų apribojimas daug aktualesnis regionuose – ten savarankiškai dirbantiesiems išsilaikyti dar sunkiau.
„Mes, Vilnius, Kaunas, bet kada išgyvensime. Kas bus regionuose, aš nežinau. Mane kiek bemuštų, aš visada einu savo keliu ir randu išėjimą. Tiek vartų atsidarau, kad nebesugebėtų visų uždaryt. Manau, kad kiekvienas normalus blaivus lietuvis taip turi mąstyt. Nes mūsų valdžia niekam nepadėjo nuo pat nepriklausomybės, dėl to turim, ką turim. Matom puikiai – visi išvažiuoja“, – neslėpė apmaudo R.Šeduikis.
Jis tikino, kad planuojami mokesčių pakeitimai itin naudingi stambiam verslui – jam konkurencija iš smulkiųjų verslininkų tik dar labiau sumažės.
Anot R.Šeduikio, taikomos priemonės tik dar paskatins emigraciją.
„Linkiu didelės sėkmės toliau naikinti šitą šalelę, varyti žmones iš šalies“, – piktinosi verslininkas.
Santechnikas: mus smaugia
15min pakalbintas Kaune dirbantis santechnikas, sužinojęs, kad pasiekęs 20 tūkst. apyvartą nebegalės išsiimti verslo liudijimo, negalėjo patikėti.
„20 tūkst. eurų per metus? Čia uždarbis? Apyvarta? Tai bet juk kur visi kaštai, išlaidos, automobilis, įrankiai... Tokia apyvarta lengvai per metus pasiekiama. Kas tas 20 tūkstančių šiais laikais? Padalinkime iš 12, tai turim nepilnai 2000 eurų. Numeskim reklamą, kuri kainuoja 300 eurų, degalus, amortizacijas visokias, lieka tūkstantis eurų. Tai pas mane tikrai gerokai daugiau viršijama, bent 40 tūkst. eurų“, – savo apyvartas skaičiavo santechnikas.
Jis patikino, kad tokie pokyčiai verstų imti „juodais“.
„Kitose šalyse metus laiko atleidžia nuo mokesčių smulkiuosius verslininkus. Reikia kuo mažiau mokesčių duoti, leisti įsivažiuoti. Kuo mažesni mokesčiai, tuo lengviau žmogui būti oficialiai, nerizikuoti, jaustis visaverčiu piliečiu – prisidėti ir susimokėti tą sumą. Ir surinkimas, man atrodo, būtų didesnis. O jei daugiau, tai daugiau ir slepiasi“, – aiškino vyras.
Jis su nostalgija prisiminė ankstesnius laikus, kai verslo liudijimų kainos dar buvo mažesnės – esą „dabartinėmis sąlygomis smulkieji verslininkai užgožiami“.
„Šiais metais yra nuosmukis ir darbuose, ir daug kas į užsienį planuoja. Netgi aš jau per 9 metus pirmą kartą pradėjau galvoti apie užsienį. Nors devynerius metus jau užsiimu santechnikos darbais. Tai, kad valstybė kelia mokesčius, – ne į naudą“, – sako santechnikas.
Jis vertina, kad tik pusė smulkiųjų verslininkų dabar rodo oficialias pajamas – tą daryti paprastai prireikia tuomet, kai imama paskola iš banko. Bankas, spręsdamas, ar suteikti būsto paskolą, vertina asmens pajamas.
„Aš visą laiką oficialiai nurodau, taip jau yra pas mane VMI nurodyta. Jei bus 20 tūkst. eurų, tai taupys žmonės, jie kažką iki to rodys, o po to žiūrės, kaip kam reikia. Jei reikia paskolos – rodys oficialiai, nes kas belieka. O visi kiti ribos“, – sako vyras.
Apatinių pardavėjas: neliks laisvų žmonių
Gariūnuose ir per skelbimus „kokybiškais „Calvin Klein CK“ apatiniais iš „365 Steel Flag Fifa“ kolekcijos“ po tris eurus už vienetą prekiaujantis Vytautas 15min tikino, kad pokyčiai paveiktų visus be išimties.
„Nebeliks laisvai dirbančio žmogaus, laisvai samdomo darbuotojo. Galima paskaičiuoti, kad automatiškai reikėtų mažiau uždirbti pagal tokią sistemą, arba mokėti didesnius mokesčius“, – aiškino prekeivis.
Jis piktinosi, kad ir taip sumokama daug mokesčių.
„Mes sumokam šituos mokesčius, po to, pirkdami prekes parduotuvėje, degalus ar paslaugas, vėl mokam 21 proc. Galiu ir iš darbdavio pusės pasakyt, kad jeigu aš samdau darbuotoją, tai man vienaip ar kitaip ta vieta kainuoja 65 procentus. Tai jeigu žmogus užsidirba 1000 eurų, jam realiai nuo to 1000 eurų po visų mokesčių lieka 350 eurų“, – sakė Vytautas.
Jis tikino, kad vykdo dvi individualias veiklas, turi du verslo liudijimus ir dar dvi darbo sutartis. Vytautas dar nesvarstė, kaip pertvarkytų veiklą, jei būtų priimti mokesčių pakeitimai.
Finansų ministerija: papildomos naštos nebus
Finansų ministerija 15min atsiųstame komentare paaiškino, kad tvarka pagal verslo liudijimus nesikeistų – tik apyvartos riba.
„Siūloma nuo dabar galiojančios 45 tūkst. eurų iki 20 tūkst. eurų sumažinti apyvartos ribą, kurią peržengus nebus galima mokėti fiksuoto pajamų mokesčio, įsigyjant verslo liudijimą. Taigi, iš esmės pati tvarka nesikeičia, keičiasi tik riba“, – teigiama komentare.
Tuo tarpu individualios veiklos apmokestinimo formulė, anot ministerijos, leidžia užtikrinti laipsnišką naštos užauginimą iki 15 proc.
„Formulė taikoma vieną kartą per metus, apskaičiuojant mokestinę naštą. Kaip ir iki šiol, į VMI deklaracijas reikės suvesti tuos pačius duomenis, o apskaičiavimas bus įvykdomas automatiškai. Tai reiškia, kad papildomos naštos nauja formulė nesukels“, – pažymėjo Finansų ministerija.
Socialdemokratai užregistravo netgi dar vieną įstatymo projektą, pagal kurį GPM turėtų būti didinamas dar labiau. Siūloma, kad uždirbantys nuo 40 tūkst. eurų per metus mokėtų jau 20 proc. tarifą, 16–17 proc. tarifai siūlomi pajamų rėžiams nuo 20 iki 40 tūkst. eurų per metus.
„Seimo valdyba nėra prašiusi Vyriausybės išvadų dėl šio projekto“, – teigiama Finansų ministerijos komentare.
Pajus beveik visi savarankiškai dirbantieji
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė D.Čibirienė patikina, kad 20 tūkst. eurų apyvartos riba yra itin nedidelė.
„Čia per mėnesį būtų apie 1667 eurus. Tad jei žmogus prekiauja pagal verslo liudijimą ir jo antkainis buvo kokie 10 proc., jei per mėnesį užsidirbdavo 170 eurų – tai tokį žmogų jau palies. Faktiškai visi „Gariūnų“ prekybininkai bus paliesti ir jie pagal verslo liudijimą nebegalės dirbti“, – sako D.Čibirienė.
Iškart jie gaus ir didesnį GPM tarifą, dėl kurio apskaičiavimo jiems gali kilti vargo – asociacija Finansų ministerijai žada teikti savo pastabas dėl paskelbtos formulės.
„Verslo liudijimus mėgdavo turėti žmonės, kurie iš viso nemoka vykdyti apskaitos – susimoka fiksuotą mokestį, pajamų generuoja nedaug, pajamas moka susiskaičiuoti ir gyvena. Tai dabar šiems žmonėms reikės išmokti vykdyti apskaitą, nes jau mokesčiai bus nuskaičiuojami nuo visų uždirbtų pajamų, jiems reikės tikslaus pajamų dydžio“, – sako D.Čibirienė.
Apskritai ji teigiamai vertina progresinių mokesčių idėją.
„Mes dar savo narių apklausos neatlikome, bet aš asmeniškai būčiau už progresinius mokesčius. Tai yra normali pasaulinė praktika – kuo daugiau uždirbi, tuo tavo mokesčių tarifas didesnis. Tačiau būtina įvertinti mikro ir makro ekonominius veiksnius, įvertinti aplinką, kokie mokesčiai yra kitose šalyse, ar Lietuva su savo mokesčiais tampa patrauklesnė, ar mažiau patraukli kitų šalių atžvilgiu“, – sako D.Čibirienė.
Ji teigia pastebinti atvejų, kad emigrantai, uždirbantys didesnes apyvartas, grįžta į Lietuvą vykdyti veiklos čia – mat čia mokesčių aplinka palankesnė.
