Paskutinį praeitų metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 169 eurais (11,5 proc.) ir siekė 1 636 eurus.
Vidutinės darbo pajamos į rankas didėjo 10,6 proc. arba 99 eurais, iki 1 034 eurų. Tai pirmas toks ketvirtis, kai vidutinės visų trijų mėnesių darbo pajamos viršijo 1 000 eurų į rankas.
Preliminariais duomenimis, šių metų sausį vidutinės visą mėnesį dirbusių gyventojų pajamos siekė 1 635 eurus – tai yra 14 proc. daugiau nei prieš metus.
„Darbo pajamų augimą vis sunkiau pajusti dėl augančios infliacijos. Įvertinus mokesčius, vidutinės pajamos į rankas per metus padidėjo 12,4 proc. Metinė infliacija sausį taip pat siekė 12,4 proc., tai reiškia, kad realios darbo pajamos sausį, palyginti su 2021 m. sausiu, nepadidėjo, bet ir nesumažėjo“ – sako „Sodros“ Statistikos, prognozės ir analizės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
Didėjo ir mažiausiai, ir daugiausiai uždirbančių pajamos
Ketvirtą 2021 m. ketvirtį didžiausia apdraustųjų dalis – 43 proc. – uždirbo nuo 1 000 iki 2 000 eurų. Darbo pajamoms didėjant mažėjo apdraustųjų gaunančių pačias mažiausias darbo pajamas: 2020 metų pabaigoje kas ketvirto apdraustojo darbo pajamos nesiekė 700 eurų, o 2021 metų pabaigoje – jau tik kas penkto.
„Atmetus pandemijos paveiktą 2020 metų antrąjį ketvirtį, dvejus metus iš eilės vidutinės darbo pajamos augo panašiu tempu, apie 11 proc.“ – pastebi Kristina Zitikytė.
Vis dėlto darbo pajamų atotrūkis nesumažėjo, kadangi darbo pajamos panašiu tempu augo ir daugiausiai, ir mažiausiai uždirbantiems. Šiuo metu penktadalis daugiausiai uždirbančių žmonių Lietuvoje gauna 6,5 karto didesnes pajamas nei penktadalis tų, kurių pajamos mažiausios.
Auga ir „Sodros“ išmokų dydžiai
Didėįant vidutiniam darbo užmokesčiui, taip pat sparčiai augo socialinio draudimo išmokų dydžiai. Vidutiniškai 9 proc. padidėjo vienos dienos ligos išmoka – iki 32,5 euro, vaiko priežiūros išmoka – iki 542 eurų, nedarbo išmoka – iki 382 eurų, ir kitos.
„Skirtingų išmokų dydžiai priklauso ir nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU), minimalios mėnesio algos (MMA), ir nuo kiekvieno apdraustojo sumokėtų socialinio draudimo įmokų. Tikėtina, kad po 1-2 ketvirčių socialinio draudimo išmokų dydžių metinis pokytis pasieks dabar aptariamo ketvirčio pajamų pokytį, tai yra, apie 11 proc.“ – sako „Sodros“ analitikė.
Nedarbo išmoką ilgiau gauna kvalifikuoti specialistai
Per metus nedarbo išmokų gavėjų skaičius sumažėjo 11 proc. ir praktiškai grįžo į priešpandeminį lygį. 2019 m. pabaigoje nedarbo išmoką gavo 62 tūkst. žmonių, 2020 metų pabaigoje – 90,5 tūkst. žmonių, 2021 metų pabaigoje – 64,4 tūkst. Tarp nedarbo išmokos gavėjų daugiausia darbininkų (22 proc.), paslaugų sektoriaus darbuotojų (20 proc.), tarnautojų (18 proc.).
„Pandemijos metu labiausiai išaugo jauniausių nedarbo išmokos gavėjų skaičius. Vis dėlto jauniausi – iki 30 metų – nedarbo išmokos gavėjai ją gauna trumpiausiai. Tai rodo, kad šiame amžiuje iš darbo rinkos iškrentama trumpam ir naujo darbo paieškos neužtrunka“ – įvertina ekspertė.
Pandemijos metu labiausiai išaugo jauniausių nedarbo išmokos gavėjų skaičius.
Ilgiausiai – 5,6 mėnesio – darbo ieško vadovai ir kvalifikuoti specialistai. „Tai gali lemti tiek asmeniniai žmonių lūkesčiai dėl naujos darbo vietos, tiek nedarbo išmokos dydis, priklausantis nuo jų ankstesnio uždarbio – gaudami didesnę išmoką, žmonės gali skirti daugiau laiko pageidaujamo darbo paieškoms“ – mano K.Zitikytė.
Vyrų ir moterų darbo pajamų atotrūkis nežymiai sumažėjo nebiudžetiniame sektoriuje
Pernai lapkritį visą mėnesį dirbusių moterų vidutinės darbo pajamos siekė 1 501 eurą (11 proc. daugiau nei prieš metus), vyrų – beveik 1 680 eurų (12 proc. daugiau nei prieš metus).
Moterų ir vyrų darbo pajamų atotrūkis sumažėjo vienu procentiniu punktu – nuo 14 iki 13 procentų – nebiudžetiniame sektoriuje, kur dirba 83 proc. visų apdraustųjų. Moterų nebiudžetiniame sektoriuje yra 46 proc., o biudžetiniame – 73 proc.
„Prie mažėjančio pajamų atotrūkio nebiudžetiniame sektoriuje galėjo prisidėti didesnis visuomenės dėmesys šiai problemai. Nuo praeitų metų pavasario „Sodra“ viešai skelbia moterų ir vyrų atlyginimų vidurkius įmonėse – galbūt viešumas paskatina darbdavius skaidriau formuoti atlyginimų politiką. Mažinti atotrūkį svarbu ne tik dėl lygesnių galimybių darbo rinkoje, bet ir dėl to, kad moterims būtų užtikrinta ori pensija“ – sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja K.Zitikytė.
Moterys renkasi prasčiau apmokamas profesijas
Daugiausia moterų dirba sveikatos priežiūros, švietimo, apgyvendinimo ir maitinimo veiklose. Šiose srityse moterys sudaro nuo 74 iki 86 procentų. Mažiausiai moterų statyboje (13 proc.) ir transporte – (nesiekia 20 proc.).
Daugiausia – 70 procentų – moterų dirba specialistėmis, tarnautojomis (apskaitos ir buhalterijos, sandėliavimo tarnautojomis, administratorėmis ir panašiai), paslaugų sektoriaus darbuotojomis. Tarp įvairių lygių vadovų daugiausia vyrai – per 60 procentų. Nekvalifikuotų darbininkų panašiai tarp moterų (54 proc.) ir vyrų (46 proc).
Išanalizavus visą mėnesį dirbusių apdraustujų pajamas, matyti, kad moterys uždirba mažiau.
Išanalizavus visą mėnesį dirbusių apdraustujų pajamas, matyti, kad moterys uždirba mažiau. Tarp 800–900 eurų uždirbančiųjų – moterų beveik 60 procentų. Tarp iki 1 000 eurų uždirbančiųjų moterys sudaro 56 proc. Aukštas pajamas – virš 4 000 eurų – dažniau gauna vyrai. Tarp tokias pajamas gaunančių žmonių – 38 proc. moterų.
Daugumos įstaigų, įmonių bei organizacijų vadovai yra vyrai. Moterų tokiose pozicijose – tik 31 proc.. Daugiau vyrų dirba ir aukščiausio, ir vidutinio lygio vadovais – bendrai per 60 proc. Išimtys – tik finansų srityje ir mažmeninėje bei didmeninėje prekyboje. Finansų srityje vadovaujančiose pozicijose net 76 proc. moterų. Mažmeninėje, didmeninėje prekyboje įvairių lygmenų vadovavime – 56 proc. moterų. Mažiausiai moterų vadovių – statybos (6 proc.) ir gamybos srityse (22 proc.).
Didžiausias darbo pajamų skirtumas tarp lyčių atsiranda auginant mažus vaikus
Per visą darbingą amžių vyrai uždirba daugiau nei moterys. „Didžiausias – 16 proc. – darbo pajamų atotrūkis matomas 30–39 metų grupėje. Daug šio amžiaus moterų gimdo ir prižiūri mažus vaikus, todėl darbo pajamos per tą laikotarpį įsišaldo. Pirmaisiais vaiko metais juos beveik išimtinai prižiūri moterys – 93 proc. Ir nors antraisiais vaiko auginimo metais beveik 40 proc. išmokos gavėjų yra vyrai, dauguma jų dirba. Taigi tikėtina, kad moterys ir toliau lieka prižiūrėti vaikus, tik jau negaudamos jokių pajamų“, – daro prielaidą K.Zitikytė.
Moterų darbo pajamos mažėja ir dėl slaugos. Vos 24 proc. vyrų ligos atveju slaugo vaikus ir kitus artimuosius. Dažniausiai ligos išmoką gauna moterys, o tai reiškia sumažėjusias pajamas palyginti su visą mėnesį gaunamu darbo užmokesčiu.
Darbo pajamų atotrūkis sumažėja tarp vyresnio amžiaus vyrų ir moterų, nuo 50 iki 64 metų jis siekia beveik 3 procentus.
Mažėja atotrūkis tarp vyrų ir moterų senatvės pensijų
Moterų vidutinė pensija yra 410 eurų, vyrų didesnė 20 procentų – 490 eurų. Gaudamos mažesnę pensiją, moterys nugyvena vidutiniškai 7 metais ilgiau.
2015–2021 metais atotrūkis tarp visų vyrų ir moterų pensijų kasmet mažėjo: nuo beveik 23 proc. iki beveik 19 proc. Naujai paskirtų pensijų atotrūkis tarp lyčių dar švelnesnis – nuo beveik 17 proc. 2015 m. iki 7,7 proc. 2021 m.
„Mažėjantis darbo pajamų atotrūkis lemia ir mažesnius skirtumus tarp vyrų ir moterų pensijų. Naujų senatvės pensijos gavėjų (vyrų ir moterų) darbo pajamos skiriasi mažiau nei tų, kurie į pensiją išėjo keliais metais anksčiau. Tendencijos, kurias matome darbo rinkoje, vėliau atsispindi ir pensijose“ – paaiškina K.Zitikytė.
„Darbo pajamų skirtumai tarp lyčių – opi problema visais gyvenimo laikotarpiais. Skirtumai tarp vyrų ir moterų atlyginimų, o vėliau ir tarp pensijų nulemia didesnį moterų skurdą. Spręsti šią problemą padėtų ir lankstesnių darbo sąlygų skatinimas, lygesnis pareigų pasidalinimas šeimose Ir didesnis taupymas senatvei“ – įvertina „Sodros“ patarėja.
