Pirmą kartą po birželio 23 dieną įvykusio referendumo apie „Brexit“ kalbėję 19 euro zonos valstybių narių ministrai paragino skubiai imtis veiksmų šiuo klausimu, kuris, anot jų, kelia problemų visame Europos ūkyje.
Europos Komisija (EK) ministrams pranešė, kad pagal šiuo metu pesimistiškiausią scenarijų euro zonos ūkio prieaugis 2017 metais gali sudaryti tik 1,2 proc., o ne oficialiai prognozuojamus 1,8 procento. Pagal šiek tiek optimistiškesnį scenarijų bendrasis vidaus produktas (BVP) kitąmet padidėtų 1,5 procento.
„Tai nėra prognozė. Tai preliminari analizė“, – spaudos konferencijoje pareiškė už ekonomiką atsakingas Komisijos narys Pierre Moscovicis.
Tuo tarpu Austrijos finansų ministras Hansas Joergas Schellingas įspėjo apie poveikį, kurį sprendimas po 40 metų pasitraukti iš Europos Sąjungos gali padaryti pačiai Didžiajai Britanijai.
„Manau, kad greičiausiai pamatysime kitą „Brexit“ versiją. Škotija nesitrauks (iš ES), Sąjungoje galbūt liks ir Šiaurės Airija, taigi Didžioji Britanija galbūt taps Mažąja Britanija“, – pareiškė jis reporteriams.
Didžiosios Britanijos referendumo dėl narystės Europos Sąjungoje rezultatas sukėlė sąmyšį pasaulio rinkose, o svaro kursas JAV dolerio atžvilgiu praėjusią savaitę nusileido į žemiausią per 31 metus lygį, tačiau nuo to laiko jau šiek tiek sustiprėjo.