Tokias projekcijas BNS pirmadienį pateikė kelių skirtingų institucijų pareigūnai, susipažinę su Europos Komisijos projektu. Jie kalbėjo anonimiškai, nes nėra įgalioti komentuoti viešai dar nepaskelbto projekto.
Sanglaudos politikos lėšomis remiami skurdesni ES regionai, siekiant sumažinti jų atsilikimą. Europos Komisija anksčiau skelbė, kad konkretų pasiūlymą pateiks antradienį, bet, tęsiantis deryboms, išlieka tikimybė, kad paskelbimas bus nukeltas.
Naujausiais duomenimis, daugiamečiame biudžete maždaug penktadaliu parama taip pat gali mažėti Estijai, Lenkijai, Čekijai, Slovakijai, Vengrijai.
Visoms šioms šalims parama smunka, nes pagrindinis rodiklis – bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui – pasiekia 75 proc. ES vidurkio.
Pagal naujausius pasiūlymus, šio konkretaus slenksčio reikšmė apskaičiuojant ES paramą naujame biudžete bus mažesnė nei anksčiau – įtraukiami papildomi socialiniai ir ekonominiai rodikliai, be to, numatomas pereinamasis laikotarpis.
Anot diplomatų, pagal ankstesnes formules, kai kuriais skaičiavimais, parama Lietuvai būtų galėjusi smukti net 40 procentų.
Finansavimas Lietuvai taip pat priklausys nuo to, kaip ES įvertins Lietuvos vyriausybės planus šalį padalinti į du statistinius regionus.
Pagal BVP vienam gyventojui, Vilniaus apskrities išsivystymas siekia 109 proc. ES vidurkio, o likusios Lietuvos – 62 proc., tad svarstoma, kad „antrasis regionas“ galėtų pretenduoti į didesnę paramą.
Europos Komisijai pateikus projektą, artimiausiu prasidės valstybių narių derybos.
Jeigu derybų nepavyks baigti iki kitų metų vasario, jas turbūt pristabdys Europos Parlamento rinkimai 2019 metų gegužę, todėl galutiniai sprendimai gali nusikelti iki 2020 metų pradžios.
