Nekomercinė valstybės įmonių veikla turėtų būti atskirta nuo komercinės arba suskaldant pačias įmones, arba atskiriant jų finansines apskaitas, siūloma Valstybės valdomų įmonių pertvarkos programoje, penktadienį informuoja dienraštis „Verslo žinios“.
Siekiant didesnio skaidrumo, valstybės valdomas įmones ketinama įpareigoti viešai skelbti ne tik finansinius rezultatus, bet ir darbo užmokesčio fondą, vadovų ir jų pavaduotojų atlyginimus, planuojamus pirkimus, investicijas ir kai kuriuos kitus duomenis.
„Kiekvienai įmonei norime nustatyti siektinus rodiklius, kurie bus parengti remiantis palyginamąja privačių bendrovių analize. Tam reikės atskirų apskaitos sistemų, kad galėtume įvertinti tiek komercinės, tiek socialinės veiklos pajamas ir sąnaudas“, – aiškina ūkio ministro patarėjas Adomas Audickas.
Programoje planuojama per dvejus metus įvertinti teikiamų nekomercinių paslaugų sąnaudas, parengti rekomendacijas dėl nekomercinių funkcijų finansavimo bei reguliavimo, dėl nuosavybės funkcijų atskyrimo tvarkos.
Siekiant didesnio skaidrumo, valstybės valdomas įmones ketinama įpareigoti viešai skelbti ne tik finansinius rezultatus, bet ir darbo užmokesčio fondą, vadovų ir jų pavaduotojų atlyginimus, planuojamus pirkimus, investicijas ir kai kuriuos kitus duomenis.
Kai kurias valstybės įmones planuojama pertvarkyti į akcines ar uždarąsias akcines bendroves.
Komercinių bendrovių grąža turės prilygti privačioms į biržos sąrašus įtrauktoms kompanijoms. Reguliuojamoms monopolijoms, pavyzdžiui, „Lesto“, ketinama numatyti normatyvinį pelną – tokį, kokį joms leidžia uždirbti Kainų komisija.
Lietuvos valstybės valdomo komercinio naudojimo turto 2009 metų apžvalgos duomenimis, valstybės komercinis turtas valdomas nepakankamai efektyviai – apie 300 valstybės įmonių turi maždaug 17,3 mlrd. litų vertės komercinio turto, tačiau už 2009 metais į valstybės biudžetą gauta tik apie 30 mln. litų dividendų.