Baltijos valstybės, pasak jo, Europoje greičiausiai atsigauna po krizės, nes nepaėmė nė dešimties centų joms siūlytos finansinės pagalbos.
„Baltijos valstybės sako, kad pakliuvo į bėdą, tačiau joms nereikia pagalbos. Kada girdėjote tokias kalbas Vašingtone?“ – rašo P.Kohli.
Nobelio premijos laureato Paulo Krugmano išjuoktas Baltijos valstybių diržų veržimasis buvo skausmingas: Europoje bendrasis vidaus produktas (BVP) smuko vidutiniškai po 5,7 proc., tuo metu Lietuva patyrė 16,1 proc., Estija – 19,5 proc., Latvija – 24,6 proc. BVP krytį.
„Nepaisant to, šių valstybių BVP augimas jau beveik pasiekė ikikrizinį lygį, tuo metu likusi Europa atsilieka“, – rašo P.Kohli.
Baltijos valstybės vystosi sparčiau nei euro zona – čia stipresnis eksporto, tiesioginių užsienio investicijų, darbo užmokesčio augimas.
Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje gyvena išsilavinę, informacines technologijas išmanantys, keliomis kalbomis kalbantys darbuotojai. Jie puikiai pažįsta Rusiją ir buvusias sovietines respublikas, dėl to yra unikalūs ir tinkami Rytų ir Vakarų prekybai vystyti.
Estija ir Lietuva glaudžiai dirba su Skandinavijos valstybėmis.
„Dėl to, be kitų privalumų, šiose šalyse yra itin išvystytas telekomunikacijų tinklas“, – rašo P.Kohli.
Pasak jo, Baltijos valstybės yra itin patrauklios investuotojams. Šiose šalyse yra santykinai maži mokesčiai. Baltijos valstybėse darbo jėga yra pigi, pakankamai lankstus dabo santykių reguliavimas, veikia specialios ekonomikos zonos.
Pasaulio banko teigimu, Baltijos valstybėse verslui kurti yra sudarytos palankesnės sąlygos nei, pavyzdžiui, Vokietijoje arba Japonijoje.
„Mano nuomone, Baltijos šalių gyventojai dabar atsigriebia už visą laiką, iššvaistytą sovietmečiu, ir gali nuveikti daug daugiau nei vadinamieji kapitalistai iš kapitalistinių valstybių“, – rašo P.Kohli.
