DNB analitikai prognozuoja, kad 2014 metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 3 proc. ir tempu kiek atsiliks nuo Latvijos (BVP augimo prognozė – 3,5 proc.), bet gerokai lenks Estiją (BVP augimo prognozė – 1,2 proc.)
„Šiemet gerų žinių, ypač gyventojams, matome žymiai daugiau – toliau didės atlyginimai, kainų augimas bus minimalus, todėl gyventojų perkamoji galia bus pastebimai geresnė. Tai neabejotinai turės teigiamos įtakos ir į vidaus vartojimą orientuotam verslui“, – sakė DNB banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė, pristatydama naujausias trijų Baltijos šalių raidos prognozes.
Kainų augimas bus minimalus, todėl gyventojų perkamoji galia bus pastebimai geresnė.
Analitikė pabrėžia, kad po sunkmečio pastebimai atsigauna vidaus paklausa, kurią skatina geri gyventojų ir verslo lūkesčiai bei augančios pajamos. Šiemet vidutinis darbo užmokestis augs sparčiau nei BVP, dėl pingančių energetinių resursų mažės infliacija. Pasiekus susitarimą dėl mažesnės dujų tiekimo kainos, vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet sudarys 0,7 procento.
Didžiausią neigiamą poveikį spartesnei šalies ekonomikos plėtrai turės sąstingis Rusijos ūkyje, o taip pat sunkumai svarbiuose Lietuvai naftos perdirbimo, trąšų gamybos bei tarptautinių pervežimų sektoriuose. Tikėtina, kad po dviejų itin gerų metų šiemet mažiau džiugins ir žemės ūkio sektorius.
Iššūkiai eksportuotojams
DNB analitikės teigimu, Rusija išlieka viena didžiausių Lietuvos eksporto rinkų. Jai tenka 7,1 proc. viso lietuviškos kilmės gamybos eksporto, 25 proc. paslaugų eksporto ir net 43 proc. reeksporto.
„Spartesniam ekonominiam augimui „meškos paslaugą“ darys Rusija. Konfliktas su Ukraina tik dar labiau išryškino opias struktūrines šios šalies ekonomikos problemas, kurios jau šiemet gresia virsti technine recesija. Be to, dėl nukritusio rublio kurso lietuviškoms prekėms ir paslaugoms tampa sunkiau konkuruoti su vietiniais gaminiais. Tai gali tapti papildomu impulsu Lietuvos gamintojams aktyviau ieškoti alternatyvių, nors pradžioje ir mažiau pelningų, eksporto rinkų“, – komentavo I.Genytė-Pikčienė.
Dėl nukritusio rublio kurso lietuviškoms prekėms ir paslaugoms tampa sunkiau konkuruoti su vietiniais gaminiais.
Šių metų sausio-kovo mėnesiais lietuviškos kilmės prekių eksportas palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai sumažėjo penktadaliu. Daugiausiai dėl prastų „Orlen Lietuva“ rezultatų smuko naftos produktų eksportas – net 48 proc. Tiesa, lietuviškos kilmės produkcijos eksportas eliminavus mineralinių produktų eksportą, sumažėjo tik 2 proc.
Dėmesys darbo našumui
Prognozuojama, kad šiemet vidutinis mėnesio atlyginimas Lietuvoje augs 4 proc. Antrus metus iš eilės didėjantis realus atlyginimas skatins vidaus vartojimą, tad vis labiau atsigaunanti vidaus paklausa taps pagrindiniu Lietuvos ūkio plėtros varikliu. Tačiau kartu tai lems ir didesnes sąnaudas verslui. Siekiant išlaikyti konkurencingumą, įmonėms teks ir ateityje daug dėmesio bei resursų skirti našumo didinimui.
„Pernykščiai rezultatai leidžia kalbėti apie ilgai lauktą proveržį šioje srityje – produktyviosios investicijos į gamybinę įrangą ir technologijas augo dviženkliais tempais. Siekiant neprarasti pozicijų tarptautinėje konkurencingumo arenoje gamybos veiksnių atnaujinimo tempą svarbu išlaikyti ir šiemet,“ – sako I.Genytė-Pikčienė.
Nedarbo lygis Lietuvoje šiemet mažės toliau, nors ir nežymiai. Metų pabaigoje jis turėtų siekti 10,5 proc. Įsidarbinimo procesus stabdys opi struktūrinio nedarbo problema, kai bedarbių daug, o reikiamų specialistų darbdaviams sunku rasti. Tai skatins verslą toliau investuoti į mažiau darbui imlią gamybą.
Euro lūkesčiai kaitina NT rinką
Tai, kad gerokai daugiau nei pusė NT sandorių yra sudaromi nuosavomis lėšomis parodo tiek aukštą gyventojų santaupų lygį, tiek ir šešėlinių pajamų įtaką.
Pirmąjį šių metų ketvirtį nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičius viršijo 10 tūkst. ir buvo 43 proc. didesnis nei pernai tuo pačiu metu. Pagal sandorių skaičių nekilnojamojo turto (NT) rinka pasiekė ikikrizinį 2006–2007 m. lygį.
DNB analitikai sako, kad aktyvesnę NT rinką skatina ne tik augančios gyventojų pajamos, žemos paskolų palūkanos, bet ir lūkesčiai dėl euro įvedimo. Pagrindinės šio būsto rinkos sujudimo priežastys: būsto brangimo lūkesčiai po euro įvedimo ir alternatyvų investicijoms stoka.
„Tai, kad gerokai daugiau nei pusė NT sandorių yra sudaromi nuosavomis lėšomis parodo tiek aukštą gyventojų santaupų lygį, tiek ir šešėlinių pajamų įtaką“, – sako analitikė.
