Spaudos konferencijos metu ketvirtadienį Rygoje „Nordea“ vadovė Baltijos šalims Inga Skisaker ir DNB vadovas Baltijos šalims Matas Wermelinas teigė, kad abiejų bankų klientai turės daugiau galimybių rinktis iš paslaugų bei siūlomų sprendimų.
Tačiau iki tol, kol susijungimas neįvyko, neskelbiama apie naujas sąlygas. Šios nesikeis iki galutinio susijungimo taško. Beje, sandoriui dar net nepritarė Konkurencijos priežiūros tarnybos. Galutinio susijungimo tikimasi kitų metų pirmoje pusėje.
„Kartu būsime stiprus žaidėjas mažmeninėje rinkoje. Pasiūlysime geresnių paslaugų ir sprendimų. Klientai bus informuojami po susijungimo“, – sakė M.Wermelinas. Jis minėjo, kad abiejų bankų klientai turės daugiau galimybių rinktis filialus, taigi geografiškai bus patogiau.
I.Skisaker spaudos konferencijos metu Rygoje sakė, kad „Nordea“ Lietuvoje valdo 12 proc. paskolų rinkos, DNB – 17 proc. Po susijungimo jungtinis bankas Lietuvoje valdys 29 proc. rinkos, Latvijoje – 30, Estijoje – 22 proc. Baltijos šalių rinkoje naujas darinys, kaip tikimasi, užims 26 proc. rinkos.
Taiko skirtingas kainas
DNB ir „Nordea“ paslaugų įkainiai šiuo metu skiriasi. Pavyzdžiui, lėšų pervedimas elektroniniu būdu į kito banko sąskaitą „Nordea“ klientui kainuoja nuo 0,29 iki 0,43 euro, priklausomai nuo to, koks esi klientas – auksinis, sidabrinis ar bronzinis.
Tuo tarpu DNB banke toks pervedimas visiems kainuoja vienodai 0,35 euro.
Pinigų pervedimas į savo sąskaitą elektroniniu būdu abiejuose bankuose nieko nekainuoja. Tačiau DNB klientams banko skyriuje tai kainuoja 2,03 euro, o „Nordea“ – nemokamai.
Sunku tikėtis kažko gero. Todėl reikia daryti poveikį ir siekti, kad įkainiai nebūtų padidinti, – sakė R.Paukštė.
Pervedimas į kito gavėjo sąskaitą banko viduje „Nordea“ klientams kainuoja nuo 0,20 iki 0,29 euro. DNB klientams ta pati paslauga kainuoja 0,29 euro.
Pinigų išgryninimo kaina irgi skiriasi
Skiriasi ir paslaugos mokant už komunalinius mokesčius. „Nordea“ klientams tai kainuoja nuo 0,16 iki 0,23 euro, priklausomai nuo kliento statuso.
DNB klientams tai kainuoja 0,23 euro, o mokant banko skyriuje – 2,50 euro.
Abiejuose jungiamuose bankuose gerokai skiriasi ir pinigų išgryninimo iš bankomatų mokesčiai. Pavyzdžiui, DNB bankas nuo praėjusių metų už kiekvieną išgryninimą taiko 30 centų mokestį.
Nuo 2015 metų rugpjūčio 1 dienos per mėnesį DNB bankomate išgryninus daugiau kaip 500 eurų, kiekviena papildomai išgryninta suma bus apmokestinta 0,3 proc., bet ne mažesniu nei 30 euro centų mokesčiu.
„Nordea“ banko klientams taiko 0,4 proc. mokestį išgryninant pinigus, bet ne mažiau kaip 0,22–0,29 euro, jei esi bronzinis ar sidabrinis klientas. Auksiniams – nemokamas išgryninimas iki 870 eurų per mėnesį.
Be to, skiriasi ir abiejų bankų sąlygos išduodant paskolas ir pan.
Geriau – fiksuota kaina visiems
Manoma, kad po susijungimo abiejų bankų mažmeniniams klientams įkainiai suvienodės. Tačiau nežinia, į kurią pusę. Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas Rūtenis Paukštė abejoja, ar atsiradus naujam jungtiniam bankui įkainiai sumažės. „Sunku tikėtis kažko gero. Todėl reikia daryti poveikį ir siekti, kad įkainiai nebūtų padidinti“, – sakė R.Paukštė.
Vienas iš siūlomų būdų – įtikinti bankus, kad šie palaikytų Lietuvos banko siūlymą taikyti vienodą būtiniausių mokėjimo paslaugų krepšelį. Į jį įeina pagrindinės bankų paslaugos, o kaina būtų vienoda.
„Kai kuriose šalyse šis krepšelis yra nemokamas. Tad mums reikia stengtis, kad Lietuvoje jo kaina būtų kuo mažesnė“, – sakė R.Paukštė.
Bankai sutinka jo laikytis, jei fiksuota kaina būtų du eurai. Dėl to galutinai bus apsispręsta rudenį.
