Tiesa, nuosmukio ūkio ministras Evaldas Gustas nesureikšmina: „Šiais metais, kaip ir pernai, Pasaulio bankas atliko tam tikrų rodiklių vertinimo metodikos pakeitimus, kurių pagrindu buvo perskaičiuotos visų šalių pozicijos. Skaičiuojant pagal atnaujintą metodologiją, Lietuva ir praėjusiais metais būtų užėmusi ne 20, o tą pačią – 21 poziciją.“
Geriausiai Lietuva vėl įvertinta turto registravimo srityje – jos pozicija nepakito: mūsų šalis liko antra tarp visų vertintų 190 valstybių. Lietuva priskiriama prie pažangiausių šalių, kurios turi aukščiausios kokybės nekilnojamojo turto administravimo sistemą, kadangi Lietuvoje turto registravimas ir perleidimas iš vienos įmonės į kitą yra palyginti paprastas, greitas ir pigus.
Šiais metais didžiausias proveržis – kilimas net 22 pozicijomis – buvo pasiektas mokesčių mokėjimo srityje, kurioje Lietuva pakilo iš 49 į 27 vietą.
Taip pat Lietuva užima aukštą 6 vietą pasaulio šalių reitinge vertinant sutarčių vykdymo sritį, nors dėl pailgėjusios trukmės fiksuojamas kritimas trimis pozicijomis.
Šiais metais didžiausias proveržis – kilimas net 22 pozicijomis – buvo pasiektas mokesčių mokėjimo srityje, kurioje Lietuva pakilo iš 49 į 27 vietą. Pakeitus šio rodiklio vertinimo metodologiją, į vertinimą buvo įtrauktas naujas parametras – procesų po mokesčių deklaravimo vertinimo indeksas. Pagal jį yra vertinami tokie procesai kaip mokesčių perskaičiavimas, permokų grąžinimas ir mokestiniai skundai
Labiausiai Lietuvos pozicijos pasikeitė verslo pradžios srityje – iš 8 vietos nukrito į 29.
Daug dėmesio skiriama PVM permokų grąžinimui, techninio pobūdžio klaidų deklaracijoje taisymo ir administracinių skundų proceso gerosioms praktikoms. Pagal šį parametrą Lietuvai suteikta net 97,57 balo. Lietuva aplenkė tokias šalis kaip Norvegija, Vengrija, Islandija, Švedija, Prancūzija, Danija ir Suomija.
Taip pat Lietuvos pozicijos pakilo statybų leidimų (iš 18 į 16 vietą) bei nemokumo (iš 70 į 66) indeksų srityse. Pastarajame pagerėjo vienas iš indeksų – susigrąžinimo procentas: buvo 42,8 proc., dabar 45 proc.
Nors prisijungimo prie elektros tinklų indekso srityje Lietuva nukrito 1 pozicija – į 55 vietą, tačiau bendras rodiklio vertinimo balų skaičius padidėjo, nes pakeitus teisės aktus buvo įvertinta esminė Lietuvos reforma ir pažanga – tyrime atsispindėjo nuo 95 iki 85 dienų sutrumpėjusi procedūra.
Labiausiai Lietuvos pozicijos pasikeitė verslo pradžios srityje – iš 8 vietos nukrito į 29.
„Svarbiausia šio indekso kritimo priežastis – tai, kad ataskaitoje vertinta kita juridinio asmens teisinė forma. Paskutinius 3 metus iš eilės buvo vertinamos mažųjų bendrijų, o šiais metais – uždarųjų akcinių bendrovių steigimo procedūros. Mažųjų bendrijų steigimo procedūros paprastesnės, jų mažiau, šios bendrijos steigiamos per trumpesnį laiką, nereikia minimalaus įstatinio kapitalo. Uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas yra 2 500 eurų ir procedūros užima daugiau laiko“, – aiškina ūkio ministras E. Gustas.
Pasaulio bankas į ataskaitą taip pat įtraukia ir 11-ą sritį – darbo santykių reguliavimą, tačiau balai nėra skiriami ir šalių reitingams šis indeksas kol kas neturi įtakos. Šiais metais kaip bandomąjį projektą Pasaulio bankas pirmą kartą įtraukė taip pat įtakos reitingams neturinčią 78 šalių viešųjų pirkimų procedūrų apžvalgą.
Pasaulio banko verslo sąlygas vertinančiame tyrime „Doing business 2017“, kaip ir pernai, palankiausios verslui šalys lieka Singapūras (2 vieta), Naujoji Zelandija (1 vieta) ir Danija (3 vieta).
