Ta pati istorija. Tik šalis kita. Pasekmės daug didesnės. Tai Donaldo Trumpo pergalės ekonominė reikšmė šiais šokiruojančių įvykių kupinais metais. Palyginti su tuo, kas įvyko JAV, „Brexitas“ tėra antraeilės reikšmės įvykis.
Jei darysime prielaidą, kad 1989 m. ženklino globalaus amžiaus pradžią, tai 2016-uosius galima vertinti kaip metus, kai suabejota globalizacijos pagrindais – iš pradžių Jungtinėje Karalystėje, o po to ir JAV. Siena Berlyne griuvo vieną lapkričio naktį prieš 27 metus. Dabar kyla klausimas, ar sienos vėl nepradės kilti.
Negalima teigti, kad globalizacija nebuvo niekam naudinga. Per pastarąjį ketvirtį amžiaus susiformavo didelė vidurinioji klasė, kuri turėjo nemažai naudos iš prekybos ir laisvo kapitalo judėjimo.
Darbo žmonės Anglijos šiaurėje ir Amerikos pramoniniuose regionuose mano, kad jie daug prarado dėl to, kad ekonominė sistema buvo naudinga išsilavinusiems ir pasiturintiems žmonėms.
Tačiau tai Šanchajaus ir Mumbajaus vidurinioji klasė. Darbo žmonės Anglijos šiaurėje ir Amerikos pramoniniuose regionuose mano, kad jie daug prarado dėl to, kad ekonominė sistema buvo naudinga išsilavinusiems ir pasiturintiems žmonėms.
Kaip ir „Brexitas“, D.Trumpo pergalė reiškia, kad atmetamas susiklostęs status quo, kai tarptautinės kompanijos nemoka mokesčių, kai prekybos sandoriai yra palankūs įmonių administracijoms, o ne paprastiems darbuotojams, kai metų metus gyvenimo lygis nekyla, kai didėja nelygybė, kai žmonės ignoruojami arba į juos žiūrima iš aukšto.
Žinoma, ironiška tai, kad naujuoju Baltųjų rūmų šeimininku amerikiečiai išsirinko milijardierių, kuris pastaruosius kelis dešimtmečius greičiausiai pats beveik nemokėjo mokesčių. Tačiau šiuose rinkimuose laikyta, kad privilegijuotųjų klasės kandidatė buvo Hillary Clinton ir kad ją pasirinko vienas įtakingiausių pasaulio bankų „Goldman Sachs“ ir Vašingtono elitas. D.Trumpas nuolat pabrėždavo, kad jis yra žmogus iš šalies.
Tad ką reiškia jo pergalė? Atrodo, kad išrinktojo prezidento pergalės kalba finansų rinkas apramino. Nuosaiki akcijų ir valiutų biržų reakcija atspindi viltį, kad D.Trumpo prezidentavimas nebus toks blogas, kaip bijota.
Atsižvelgiant į tai, kad D.Trumpas grasino pastatyti sieną su Meksika ir panaikinti Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos susitarimą, turbūt neturėtų stebinti, kad didžiausia auka iškart po to, kai paaiškėjo rinkimų rezultatai, buvo Meksikos pesas. Tačiau tikėtina, kad D. Trumpo pergalė turės reikšmingų vidutinio laikotarpio ir ilgalaikių padarinių.
Pirmasis iš jų yra susijęs su JAV centrinio banko funkcijas atliekančiu Federaliniu rezervu. Atrodo, kad Federalinio rezervo sistemos vadovės Janet Yellen dienos suskaičiuotos. Jos kadencija baigiasi 2018 m., ir beveik neabejotina, kad ji, kaip aiški H.Clinton šalininkė, bus pakeista.
Tačiau gali būti, kad J.Yellen pasitrauks pati, nelaukdama, kol bus atstatydinta. Jei taip nutiks, D. Trumpas pasirinks kandidatą, kuris kritiškiau vertins kiekybinio lengvinimo politiką – Federalinio rezervo ir kitų centrinių bankų nuo 2008 m. taikomą monetarinę ekonominio aktyvumo skatinimo programą.
Rinkos jau pradėjo vertinti, ar Federalinis rezervas dabar imsis didinti palūkanų normą gruodžio mėnesį, kaip buvo žadėta.
Rinkos jau pradėjo vertinti, ar Federalinis rezervas dabar imsis didinti palūkanų normą gruodžio mėnesį, kaip buvo žadėta.
D.Trumpo nuostatos dėl fiskalinės politikos – mokesčių, valdžios išlaidų ir biudžeto deficito – nėra visiškai aiškios, tačiau atrodo, kad jis nori mažinti mokesčius, skirti daugiau lėšų gynybai ir susidėvėjusiai Amerikos transporto infrastruktūrai, taip pat mažinti federalinės valdžios skolinimosi mastą. Trumpalaikėje perspektyvoje pigesnio skolinimo galimybės ir tikėtinas fiskalinės politikos sušvelninimas turėtų paskatinti ekonomikos augimą.
Finansų rinkose labiau nerimaujama dėl D.Trumpas planuojamų struktūrinių JAV ekonomikos pokyčių. Jis yra pagrasinęs paskelbti, kad Kinija manipuliuoja valiuta, o toks sprendimas labai greitai sukeltų plataus masto prekybinį karą tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų.
Ramiojo vandenyno partnerystės susitarimas ir Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimas, dėl kurių sudarymo derėjosi Barackas Obama, yra pasmerkti. D.Trumpas neigiamai vertina Pasaulio prekybos organizaciją – instituciją, kuri prižiūri pasaulio prekybą ir kuri paskatino pirmąją po Šaltojo karo kilusią euforijos dėl globalizacijos bangą.
Paskutinį kartą Amerikos ekonominė politika tokia protekcionistinė buvo XX a. ketvirtajame dešimtmetyje. JAV finansų bendruomenei tai gali nepatikti, bet ji gali kaltinti tik save. Globalizacija lėmė didelio masto kapitalo judėjimą pasaulyje, dėl to kai kurie žmonės neįtikėtinai praturtėjo, tačiau visa tai baigėsi 2008 m. finansų krize. Iki šiol juntamas tos krizės poveikis – ne tik prasti ekonominiai rodikliai, bet ir nusivylimas politika. D.Trumpo pergalė – vienas ilgai brendusio pykčio apraiškų. Jei šokiruojančių įvykių virtinė tęsis ir 2017 m., Marine Le Pen pergalė gali būti dar vienas tokio nepasitenkinimo padarinys.