Doneckas – be grynųjų, o Kinijoje spausdinta valiuta įstrigo Rusijoje

Pirmoji apsišaukėliškos „Donecko liaudies respublikos“ pinigų partija turėjo Donecką pasiekti sausio viduryje, tačiau Kinijoje atspausdinti banknotai užstrigo Rostove prie Dono. Kaip rašo Mk.ru, nors Donecke visi laukia algų ir išmokų, šis krovinys guli sandėlyje už 70 kilometrų nuo sienos.
Novorusijos pinigai
Novorusijos pinigai / Facebook.com nuotr.

Novorusijos rublių, kaip juos vadina „liaudies respublikoje“, įvedimui priešinasi kai kurie apsišaukėliškos vietos valdžios atstovai ir oligarchas Rinatas Achmetovas. Jie aiškina, kad tam dar neatėjo laikas.

Praėjusiųjų metų spalio pabaigoje buvo sudaryta darbo grupė, kuri kūrė naują šios „respublikos“ finansinę sistemą. Kas jai priklauso – paslaptis. Žinoma tik tiek, kad joje dirba šeši žmonės. Grupės sudėtį patvirtino vietos „Aukščiausiosios tarybos“ pirmininkas Borisas Litvinovas, kuris šiuo metu jau nebeina šių pareigų.

Darbo grupei vadovauja teisininkas ir kariškis Sergejus Danilovas. Su Mk.ru žurnalistu jis bendravo Maskvoje.

Lėšas naujų pinigų spausdinimui rinkome internetu ir paprasti Rusijos žmonės aukojo, kas šimtą, kas tris šimtus. Surinkome milijoną rublių, to pakako pirmajai partijai.

S.Danilovo teigimu, susiklostė rimta padėtis: „Mes tylėjome, nors pirmieji banknotų pavyzdžiai į Rusiją buvo atgabenti gruodžio pabaigoje. Tikėjomės, kad viskas bus gerai. Mes tuo tikėjome, nes esame atsakingi žmonėms. Lėšas naujų pinigų spausdinimui rinkome internetu, Rusijos žmonės aukojo, kas šimtą, kas tris šimtus. Surinkome milijoną rublių, to pakako pirmajai partijai.“

Anot pašnekovo, Donecko gyventojai jau beveik nebeturi grivinų. Tie, kurie neatidavė pinigų į Nacionalinį banką utilizacijai, juos vis dar naudoja.

„Novorusija šiuo metu, kaip mes manome, yra juodoji ofšorinė skylė. Mes vis dar priklausome Ukrainos mokesčių sistemai. Donecko bendrovių sumokėti mokesčiai pakliūva į Ukrainos biudžetą. Algos mokamos tik per Ukrainos bankus, ten yra visos mūsų sąskaitos, nes Novorusija savo bankų neturi. Taigi, mes finansuojame Kijevą“, – sakė S.Danilovas.

Jo teigimu, „Donecko liaudies respublikoje“ beveik nebeliko grynųjų. Per mėnesį socialinėms išmokoms, pensijoms ir biudžetininkų algoms reikia 2,5 mlrd. grivinų. „Rublio įvesti niekas neleis, nes tai būtų jau prisijungimas prie Rusijos. Visai neseniai turėjome grynųjų šaltinį, tai pinigai, kuriuos atveždavo iš Krymo po to, kai jame įvesti rubliai. Taip kurį laiką laikėmės“, – pasakojo jis.

Anot pašnekovo, pinigus iš Krymo atveždavo sukvežimiais, tačiau jie greitai pasibaigė.
„Mums labai reikalingi savi pinigai“, – pridūrė jis.

Nauja „valiuta“ – laiko ir pripratimo klausimas

S.Danilovas pabrėžė, kad naujieji pinigai buvo spausdinami Kinijoje, nes Rusijos įstatymai neleidžia spausdinti kitų šalių pinigų.

„Kinai gali viską. Mūsų pinigai turi devynių lygių apsaugą, to mums dabar pakanka. Be to, mes neturime išteklių, kad galėtume prisispausdinti daugiau pinigų. Norint atspausdinti tiek, kiek mums reikia, turėtume turėti 72 mln. rublių. Tiek neturime“, – aiškino jis.

S.Danilovas pridūrė, kad Novorusijos rubliai skirti tik vidaus naudojimui, tačiau jie bus konvertuojami. Paklaustas, ar tiki, kad nauja „valiuta“ prigis, jis aiškino, kad tai – laiko ir pripratimo klausimas.

Dėl to, kad pinigai nepatenka į „Donecko liaudies respublikos“ teritoriją, jis kaltina vietos verslininkus, nes kuriems nauja valiuta nenaudinga.

„Viskas laikosi dėl humanitarinės paramos ir Rinato Achmetovo (turtingiausiu Ukrainos žmogumi vadinamo oligarcho – aut.). Jam atskiros Donecko finansinės sistemos tikrai nereikia. Jis neleidžia žmonėms mirti iš bado, bet ir neblogai iš jų uždirba. Jis kol kas laimi šiame kare, tačiau pažiūrėsime, kas švęs paskutinis“, – pareiškė S.Danilovas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos