Iš viso per pirmąjį šių metų pusmetį bendrovė būsto žaloms padengti jau yra skyrusi 15 mln. eurų.
Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius, pabrėžia, kad pirmąją šių metų pusę žalos augo kone visose būsto draudimo rizikų kategorijose. Visgi daugiausiai nuostolių gyventojų turtui sukėlė gaisrai, kurie neretai pasiglemždavo ir žmonių gyvybes.
„Daug visuomenės dėmesio sulaukianti ir didelių nuostolių padaranti būsto žala, be abejo, yra gaisrai, kurių pirmąjį metų pusmetį fiksavome 15 proc. daugiau nei pernai. Visoje šalyje nuskambėjo skaudi sprogimo sukelto gaisro nelaimė sostinės Viršuliškių rajone, kuri pareikalavo ir žmonių aukų. Gyventojų turtą niokojantys gaisrai periodiškai kilo ir kitose šalies vietose – Panevėžyje, Šiauliuose, Marijampolėje, Alytuje, Palangoje, Skuodo, Kaišiadorių, Prienų ir kituose rajonuose, ugnis taip pat suniokojo Vilkiškių dvaro sodybą Šalčininkų rajone“, − komentuoja A.Juodeikis.
Remiantis „Lietuvos draudimo“ statistika, būtent dėl gaisro padarinių buvo registruotos pačios didžiausios būsto žalos. Pavyzdžiui, dėl nežinomos priežasties gyvenamajame name Raseinių rajone kilęs gaisras pridarė nuostolių už daugiau nei 200 tūkst. eurų. Kilę gaisrai gyventojų pastatuose Telšių ir Šiaulių rajonuose sukėlė, atitinkamai, 69 tūkst. ir 64 tūkst. eurų žalas.
„Vertinant kitas būsto rizikų kategorijas savo skaičiumi išsiskiria gamtos stichijų ir audrų padarytos žalos, kai gyventojų turtas nukenčia nuo vėjo, lūžtančių medžių ir jų šakų, smarkių liūčių ir krušos, sniego slėgio. Tokių gamtos jėgų sukeltų žalų skaičius pirmąjį metų pusmetį siekė daugiau nei 3,3 tūkst.“, − sako draudimo ekspertas.
Pasak A.Juodeikio, dar viena labai dažnai fiksuojama būsto žala yra užpylimai vandeniu, kuomet dėl vandentiekio, šildymo sistemų, buities prietaisų ir įrangos gedimų užliejamas turtas. Taip padaroma žala grindims ir jų dangai, baldams, taip pat neretai nukenčia kaimynų būstas ir turtas. Skaičiuojant vidutiniškai, kiekvieną dieną tokių užpylimo vandeniu žalų visoje šalyje yra registruojama apie 30, rodo bedrovės duomenys.
Žvelgiant į būsto žalų geografiją, jų gausa išsiskiria didieji šalies miestai Vilnius, Kaunas ir Klaipėda bei šių didmiesčių rajonai.
„Tai natūralu, nes čia sutelkta daugiausia privataus būsto, ir jo vertė yra didžiausia. Pavyzdžiui, vien tik Vilniaus mieste esančio gyventojų būsto žaloms atlyginti pirmąjį pusmetį buvo rezervuota 3,3 mln. eurų, Kauno mieste – 1,5 mln. eurų. Mažiausiai žalų buvo registruota nedidelėse Birštono, Pagėgių, Rietavo savivaldybėse“, − sako A.Juodeikis.
Kaip atskleidė anksčiau šiais metais „Lietuvos draudimo“ atliktas gyventojų nuomonės tyrimas, kas antras šalies gyventojas (52 proc.) nurodo nuosavybės teise valdantis namą, butą ar kotedžą ir yra pasirūpinęs jo draudimu.
Tuo metu būstą valdantys, tačiau neturintys jo draudimo nurodo 31 proc. gyventojų. Kone kas šeštas gyventojas (17 proc.) nurodo neturintis jam priklausančio būsto, kurį galėtų drausti.
„Tyrimo rezultatai patvirtino tai, ką jau ilgą laiką matome ir gyventojų elgsenoje – reikšminga šalies gyventojų dalis rizikuoja savo gerove, nes valdydami nekilnojamąjį turtą, kuriame dažniausia ir gyvena, nėra pasirūpinę jo draudimu“, − sako A.Juodeikis.
Pasak A.Juodeikio, svarbu išskirti, jog būsto draudimas yra kompleksinė paslauga, kurią sudaro pastatų, kilnojamojo turto ir civilinės atsakomybės draudimas.
„Nors gyventojai dažniausiai stengiasi pasirūpinti pastatų draudimu, kuriuo apdraudžiamos sienos, lubos, grindys, inžinerinės sistemos, ne mažiau svarbu yra ir namų turto draudimas. Tai atskira būsto draudimo rūšis, kuria apdraudžiami visi būste esantys kilnojamieji daiktai, tokie kaip buitinė technika, baldai, rūbai, meno dirbiniai, juvelyrika“, − komentuoja ekspertas.
Pasak jo, nereikėtų pamiršti ir trečiosios būsto draudimo rūšies − civilinės atsakomybės draudimo, kuriuo draudžiama nuo būsto sukeltos žalos kaimynų turtui, pavyzdžiui, užliejimo vandeniu.
