Pasak draudikų, vienareikšmiškai sakyti, kad draudikai visuomet atsisako drausti senus namus, būtų neteisinga, esą kiekvienu atveju rizika vertinama individualiai kiekvienam objektui ir dažniausiai klientui pateikiamas draudimo pasiūlymas, penktadienį rašo dienraščiai „Kauno diena“ ir „Vilniaus diena“.
„Seesam Lietuvos“ būsto draudimo rizikos vertintojas Vytautas Blaževičius teigė, kad draudimo bendrovės, įvertindamos prisiimamą riziką, atsižvelgia ne tik į draudimo objektą, bet ir į kitus riziką lemiančius veiksnius. Pavyzdžiui, draudėjas nori apdrausti tvarkingą butą, tačiau butas yra mediniame daugiabučiame name.
„Tokiu atveju vertinami ir gretutiniai daugiabučio butai, jų būklė, eksploatavimo sąlygos, esamos apsaugos priemonės ir pan. Iš tiesų draudžiame įvairių konstrukcijų, įvairaus amžiaus pastatus, esančius įvairiose geografinėse vietovėse. Tačiau prisiimdami riziką pasveriame draudžiamojo įvykio tikimybę – jei ji labai didelė, kyla klausimas, ar mes tikrai tokios rizikos norime, o jeigu norime, tai kokia būtų teisinga įmoka“, – aiškino V.Blaževičius.
„Lietuvos draudimo“ Gyventojų draudimo skyriaus vadovas Andrius Gimbickas teigė, kad dėl pastato amžiaus, vertinant visą riziką, taikomi skirtingi draudimo reikalavimai. Antai senesnės statybos mūriniai namai, pastatyti iki 1961 metų, ir mediniai, pastatyti iki 1992 metų, draudžiami likutine verte, o pats draudimas galioja tik vienus metus.
„Būtent ši sąlyga ir netenkina bankų keliamų reikalavimų. Ir, be abejo, su tokia problema susiduria daugelis šalies gyventojų, perkančių senus namus“, – sakė jis.
