Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2019 09 17 /17:23

Draudimas lieka: Seime žlugo trys iniciatyvos dėl alkoholio pliažuose ir lauko kavinėse

Antradienį Seime žlugo trys atskiros opozicijos iniciatyvos atsisakyti arba atidėti naujus draudimus kitąmet pardavinėti alkoholį lauko kavinėse ar pliažuose. Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovai, Mišrios Seimo narių grupės atstovė Aušrinė Armonaitė siūlė draudimų atsisakyti – daugiau nei pusė Seimo susilaikė arba balsavo prieš. Konservatorius Mykolas Majauskas atskirai siūlė draudimą atidėti bent metus, tačiau taip pat liko neišgirstas.
Vasaros sezono pradžia Palangoje
Vasaros sezono pradžia Palangoje / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Pirmiausia Seimas atmetė TS-LKD frakcijos narių Monikos Navickienės ir Vytauto Kernagio pateiktą projektą, kuriame siūloma atsisakyti draudimo kitąmet sausio 1 d. prekiauti nestacionariose viešojo maitinimo vietose alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 22 proc. ir parduoti natūraliai fermentuotus alkoholinius gėrimus mugėse, masiniuose renginiuose ir parodose.

Už tokį pasiūlymą balsavo 46 Seimo nariai, prieš – 12, susilaikė – 43. Seimas grąžino projektą patobulinti.

M.Navickaitė Seime tikino, kad labai svarbu diskutuoti: „Tikrai pritariame kad kovoti su alkoholizmo problema reikia iš esmės, tai labai didelė problema Lietuvoje, tačiau tos priemonės, kurios valstybėje yra naudojamos, kad jos būtų maksimaliai taiklios ir sprendžiančios problemą iš esmės“.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Monika Navickaitė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Monika Navickaitė

TS-LKD frakcijos narys narys M.Majauskas teikė atskirą pataisą Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimui, kurioje siūlė, kad nauji draudimai kavinėms įsigaliotų ne kitąmet, o 2021 metais.

Tačiau Seimas ir tokio siūlymo nepalaikė – pateikimui nepritarta. Už atidėjimą balsavo 21 Seimo nariai, prieš – 21, o susilaikė – 41.

Seimas vieno sakinio projektą, kuriame keičiama tik data, balsų dauguma grąžino patobulinti.

„Nesitikiu, jog pritarsite mano teikiamam projektui, bet tikiuosi, kad bent padiskutuosime“, – pristatydamas projektą didelių lūkesčių nedėjo M.Majauskas.

Jis pripažino, kad kova su alkoholizmu yra prasminga ir „reikia nusiimti kepurę ir pripažinti“, kad valdančiųjų politinė kova duoda rezultatų. Tačiau anot jo, ne visi draudimai yra prasmingi.

„Kova prieš alkoholizmą šiandien persikelia į Vilniaus, Kauno, Klaipėdos senamiestį, persikelia į Neries krantinę, kyla į paplūdimius“, – kalbėjo M.Majauskas ir tikino, kad ne čia reikia ieškoti alkoholizmo židinio.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Mykolas Majauskas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Mykolas Majauskas

Anot jo, jei kavinėse nebus galima prekiauti alkoholiu, į paplūdimius gali sugrįžti „bambaliai“ ir stiprus alkoholis, kuris vartojamas besislapstant.

„Valdanti dauguma jūs politiškai tikrai neatšauksite draudimo, nes politiškai sudėtinga pripažinti, kad tai būtų klaida“, – kalbėjo M.Majauskas.

„Kam vargti, jei žinote, kad bus atmesta“, – stebėjosi Antanas Matulas.

M.Majauskas teigė, jog vylėsi palaikymo, tačiau vėliau esą buvo priimta politinė valdančiųjų pozicija atmesti visus opozicijos siūlymus.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Asta Kubilienė stebėjosi, kad M.Majauskas vardijo tik ekonominius argumentus, tačiau neatsižvelgė, kaip tai paveiktų sveikatą. Ji klausė, kas pasikeis dėl vienerių metų atidėjimo, o M.Majauskas, atsakė, kad „reikėtų dar bent metų pasižiūrėti, ar verta dar griežčiau ir radikaliau griežtinti alkoholio prekybą“.

„Gerbiamas kolega, ar neatrodo kad jūs susipainiojote savo matymuose. Jūs taip aktyviai kovojot už savižudybių prevenciją, norėdamas išgelbėti daugiau gyvybių, bet norite leisti prekiauti alkoholiu paplūdimiuose, kas yra tuo pačiu ir skatinimas tų gyvybių netekčių, tai kaip čia dabar yra?“ – kalbėjo buvęs konservatorius Rimantas Jonas Dagys. M.Majauskas atsisakė, kad nesipainioja nei tarp partijų, nei tarp frakcijų.

Tomas Tomilinas tikino, kad prekyba alkoholiu nestacionariose kavinėse „artina mus prie Rusijos“, kadangi alkoholio prieinamumas didelis.

A.Armonaitei pasakė ne, bet leido patobulinti

Anksčiau, antradienį per pietus, Seimas nepritarė A.Armonaitės siūlymui apskritai atšaukti naujus draudimus prekiauti alkoholiu stacionarios prekybos vietos neturinčiose kavinėse ir paplūdimiuose.

Už A.Armonaitės siūlomus Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus balsavo 39 parlamentarai, prieš – 12, susilaikė – 42. Po balsavimo Seimas įstatymo projektui paliko antrą šansą – grąžino pataisą tobulinti.

A.Armonaitė vardijo 5 argumentus, kodėl toks draudimas būtų blogas.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Aušrinė Armonaitė
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Aušrinė Armonaitė

„Tai neproporcingas ir perteklinis draudimas, kuris turės neigiamos įtakos smulkiam kavinių verslui“, – tikina A.Armonaitė.

Pasak jos, Vilniaus savivaldybė apklausė, ką verslininkai planuoja daryti, kai įsigalios toks draudimas – maždaug trečdalis kavinių ketina atsisakyti dalyvauti nestacionarių vietų konkursuose.

„Antra, tai menkina Lietuvos patrauklumą turizmo industrijoje, dėl to kad tokios kavinės yra labai sezoniškos, veikia vos keletą mėnesių per metus. (…) Žinoma, kad merai tokio draudimo nenori, nes nori, kad jų miestus ir kurortus lankantys turistai turėtų kur leisti laisvalaikį, kad jiems nereikėtų kur nors kopose ar palapinėse pasislėpus to daryti“, – pakeltu balsu kalbėjo A.Armonaitė.

Trečia, anot jos, smulkių verslų yra daug. A.Armonaitės teigimu, draudimai labiausiai paveiktų Vilniaus, Palangos, Klaipėdos ir Neringos smulkius kavinių verslus. Palangoje yra 37 paplūdimių ir lauko kavinės, Vilniuje – 30, Klaipėdoje – 18, Neringoje – 10.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kavine prie Mindaugo tilto
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kavine prie Mindaugo tilto

Parlamentarė tikino, kad toks draudimas lems nesąžiningą konkurenciją – stacionarios kavinės galės ir toliau prekiauti netgi stipriuoju alkoholiu, tačiau lauko kavinės nebegalės pardavinėti jokio alkoholio.

Galiausiai ji prieštaravo argumentams dėl skenduolių.

„Tikrai dažnai skęsta tie, kurie apsvaigę nuo alkoholio. Bet jei pasižiūrėtume, kur tie žmonės skęsta ir nuskęsta, absoliuti dauguma – ežeruose, kur tokių kavinių nėra. Keletas nelaimių, deja, buvo pajūryje, ir žmonės nebuvo apsvaigę nuo alkoholio“, – kalbėjo A.Armonaitė.

Andrius Mazuronis naują draudimą lygino su viešųjų ryšių akcija ir piktinosi, kad tokiais draudimais nerimtai žiūrima į alkoholio ribojimą ir kontrolę. Jis vertino, kad daug alkoholio vartoja 10-15 proc. visuomenės, tačiau valdančiųjų veiksmai nukreipti į likusius 85 proc. asmenų, kurie retkarčiais į kavinę užsuka išgerti vyno taurės. Parlamentarai minėjo, kad kavinėse ir restoranuose tesuvartojama 12 proc. viso alkoholio. Jie pasigedo priemonių kovai su priklausomybės problema.

„Tokių valstybių su tokiais draudimais daugiau ES nėra, atsižvelkime į sveiką protą bent vienoje vietoje“, – teigė A.Mazuronis ir kvietė valdančiuosius nedaryto pajuokos Europoje.

A.Armonaitė piktinosi, kad iki šiol neuždrausti plastikiniai „bambaliai“ ar „jogurtiniai indeliai“, kuriuose parduodamas stiprusis alkoholis, tačiau valdantieji kišasi į smulkųjį verslą ir kurortų lankytojų kasdienybę.

123rf.com nuotr./Alaus taurės
123rf.com nuotr./Alaus taurės

„Tokiais kartais absurdiškais ir juokingais reikalavimais mes visiškai nepataikom ten, kur taikom“, – stebėjosi ir liberalas Simonas Gentvilas, pyktelėjęs, kad valdantieji „net nesivelia į diskusiją“.

A.Kubilienė tikino, kad lauko kavinės neišnyks, kaip dėl naujų draudimų neišnyko degalinės ar sportas: „Anksčiau mes girdėjom panašius argumentus, neliks degalinių, neliks sporto“.

15min primena, kad pagal galiojančius įstatymus, kitąmet lauko kavinių, sezoninių prekybos vietų teisės prekiauti alkoholiu būtų apribotos – festivaliuose, šventėse ar mugėse būtų galima prekiauti tik silpnu iki 7,5 laipsnio stiprumo alkoholiu, nemokamuose renginiuose turėtų būti įrengiamos specialios zonos prekybai alkoholiniais gėrimais. Vasaros sezonu kurortų lauko kavinėse, pliažuose, parkuose aikštėse nebebūtų leidžiama prekiauti alkoholiu.

Anksčiau naujus draudimus atidėti siūlė ir premjeras Saulius Skvernelis.

Siūlė atsisakyti ribojimo sekmadieniais

Socialdemokratų darbo frakcijos narys Petras Čimbaras teikė siūlymą atsisakyti draudimo sekmadieniais alkoholiu prekybos vietose prekiauti tik iki 15 valandos. Jis siūlė visomis dienomis alkoholiu leisti prekiauti nuo 10 iki 20 valandos. Tačiau Seime palaikymo neatsirado – už balsavo tik 23 parlamentarai, tiek pat balsavo prieš, susilaikė – 41.

„Asmenys, netekę galimybės nusipirkti alkoholio sekmadieniais po 15 val., ieško kitų, nelegalių būdų jo nusipirkti. Tokiu būdu valstybės biudžetas netenka pajamų iš akcizo ir kitų mokesčių. Iš kitų šalių atvykę svečiai, turistai stebisi tokiu draudimu“, – teigiama aiškinamajame rašte.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Petras Čimbaras
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Petras Čimbaras

Parlamentarui kliuvo ir spūstys sekmadieniais, taip pat jis argumentavo, esą žmonės prisiperka alkoholio daugiau nei reikia, baimindamiesi, kad vėliau jie nebegalės jo nusipirkti.

„Vietoje vieno gero vyno butelio turiu nusipirkti 5 butelius. Jei pas mane atvažiuos svečias sekmadienį po pietų, aš neturėsiu bonkės, tai pagalvosiu ir kitą kartą nusipirksiu daugiau. (…) Kodėl valstybė iš manęs tyčiojasi ir neleidžia nueiti ir nusipirkti man tada, kada reikia“, – kalbėjo P.Čimbaras.

Tokiam siūlymui pasipylė daug valdančiųjų kritikos, bet būta ir palaikymo.

„Aš galvoju, kad komitetuose galėtume pasvarstyti, kiek prasmingas būtent sekmadienį tas laiko ribojimas, kuo tas sekmadienis išsiskiria. Kartais ir žmogui tai painiava, yra įpratę nuo 10 iki 20 val nusipirkti. Man sunku suvokti, kokia čia logika, kodėl reikėtų apsaugoti sekmadienį žmogų po pietų nuo nusipirkimo“, – kalbėjo konservatorius Jurgis Razma.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?