Šeštadienį bankininką tiesiog Rygos oro uosto atvykimų salėje, pasitiko Latvijos korupcijos prevencijos biuro (KNAB) agentai. Jie taip pat surengė kratas I.Rimševičiaus namuose ir Latvijos banko biuruose.
Latvių žurnalistai savaitgalį stebėjosi, kodėl tyli ir KNAB, ir pats premjeras Maris Kučinskis. Tiesa, sekmadienį ministras pirmininkas pagaliau atsibudo ir, pabrėžęs, kad grėsmės ženklų Latvijos finansų sistemai nėra, pareiškė pasitikintis KNAB.
Netrukus ir finansų ministrė Dana Reizniece-Ozola paragino I.Rimševičių laikinai nusišalinti nuo pareigų. Ji pridūrė, kad skandalas kenkia Latvijos finansų sistemos tarptautinei reputacijai.
Saeimos gynybos, vidaus reikalų ir kovos su korupcija komiteto pirmininkas Ainaras Latkovskis irgi pareiškė, kad I.Rimševičius turėtų atsistatydinti, kad nenukentėtų šalies kreditavimo reitingas ir finansų sistemos reputacija.
„Tai būtų garbingas I.Rimševičiaus poelgis net ir tuo atveju, jeigu jis nelaiko savęs kaltu. Šį žingsnį jis turi žengti dėl Latvijos finansų sektoriaus stabilumo“, – naujienų agentūrai BNS sakė A.Latkovskis.
Pirmadienį M.Kučinskis pirmininkavo specialiam posėdžiui, kuriame bus aptariama susidariusi padėtis.
Ruso bankininko skundas
52 metų I.Rimševičius pirmadienio rytą dar nebuvo paleistas, bet manoma, kad vėliau pirmadienį jis išeis į laisvę. Šeštadienį vėlai vakare atvykęs į KNAB biurą jis ten praleido net aštuonias valandas, o prie pastato jo visą naktį laukusiems reporteriams jokių komentarų nepateikė.
Tiesa, dėl I.Rimševičiaus sulaikymo dar yra daug neaiškumų – visų pirma, dėl jo arešto aplinkybių. BNS duomenimis, KNAB sulaikė ir verslininką Marį Martinsoną. Pastarasis sekmadienį jau buvo paleistas.
Gali būti, kad tyrimas susijęs su kyšininkavimu, kuriame dalyvavo prieštaringai vertinamas nemokumo administratorius Maris Sprūdas ir banko „Norvik“ akcininkas Grigorijus Guselnikovas. Iš jo esą ir buvo reikalaujama kyšio.
Rusijoje gimęs ir Jungtinėje Karalystėje dabar gyvenantis G.Guselnikovas, Maskvoje laikomas opozicionieriaus Aleksejaus Navalno sąjungininku, praėjusį gruodį paprašė tarptautinio arbitražo pagalbos dėl trukdymo banko „Norvik“ veiklai Latvijoje.
G.Guselnikovas, Maskvoje laikomas opozicionieriaus Aleksejaus Navalno sąjungininku, praėjusį gruodį paprašė tarptautinio arbitražo pagalbos dėl trukdymo banko „Norvik“ veiklai Latvijoje.
Bankas tuomet daugiau detalių nepateikė, tačiau Latvijos televizijos tiriamosios žurnalistikos laidoje „Nieko asmeniška“ svarstyta apie versiją, esą aukštas Latvijos pareigūnas bankų sektoriuje pareikalavo „Norvik“ arba mokėti kyšius, arba susilaukti sankcijų iš Rygos.
Galima nuspėti, kad tas aukštas pareigūnas buvo M.Sprūdas, kuris pernai birželį buvo sulaikytas ir apkaltintas pinigų plovimu bei turto prievartavimu. Penktadienį M.Sprūdas buvo paleistas už 500 tūkst. eurų užstatą.
Kaip su šiuo skandalu susijęs I.Rimševičius, Latvijos centrinio banko prezidento pareigas einantis nuo 2001-ųjų gruodžio, neaišku.
Jo advokatas Saulvedis Varpinis žiniasklaidai tiesiog pareiškė, kad I.Rimševičiaus sulaikymo priežastis – „seni įvykiai“ ir kad areštas apskritai neteisėtas.
Pagal įstatymą Saeima pirma laiko atleisti centrinio banko vadovą gali tik jam įteikus atsistatydinimo prašymą.
Tiesa, KNAB vadovas Jekabas Straumė pirmadienį pranešė, kad I.Rimševičius buvo sulaikytas jį įtariant priėmus ar skatinus jam duoti mažiausiai 100 tūkst. eurų kyšį.
J.Straumė paties I.Rimševičiaus pavardės neminėjo – jis pasisakė apie „aukšto rango pareigūną Latvijos centriniame banke“. Latvijos žiniasklaidoje neabejojama, kad areštas susijęs su M.Martinsonu.
Grimzta didelis bankas
Latvijoje svarstoma, kad šalies centrinio banko vadovo areštas – pirmasis toks Europos centrinio banko (ECB) jurisdikcijoje. Esą nors tyrimų Graikijoje, Kipre, Slovėnijoje būta, šių šalių centrinių bankų prezidentai sulaikyti nebuvo.
Vis dėlto dar didesne problema Latvijos finansų sistemai, į kurią Europoje ir anksčiau žvelgta gana įtariai, gali tapti antrąjį pagal dydį komercinį šalies banką ABLV apsupęs skandalas.
JAV iždo departamentas ABLV, kurio klientai daugiausia yra buvusių sovietinių respublikų piliečiai, praėjusią savaitę įvedė sankcijas – paskelbta, kad bankas užsiėmė pinigų plovimu, sudarė sąlygas neteisėtiems atsiskaitymams ir korupcijai.
M.Collier: „Kitą kartą, kai bankas jums aiškins, kaip protingai veikia, kokias naujausias technologijas naudoja, kokios saugios jo sąskaitos ir kokie sumanūs jo darbuotojai, visu tuo netikėkite.“
Kadangi JAV finansų įstaigoms uždrausta atidaryti ir tvarkyti ABLV korespondentines sąskaitas, tai iš esmės reiškia, kad šis bankas netenka galimybės vykdyti finansines operacijas JAV doleriais.
Kitaip tariant, ABLV atkirstas tiek nuo JAV bankų sistemos, tiek nuo dolerio. Ir nors finansų ministrė D.Reizniecė-Ozola ramino sąskaitų savininkus, šimtai žmonių jau įsitikino, kad jų „Visa“ kortelės nebeveikia.
Negana to, Latvijos bankų veiklos reguliuotoja – Finansų ir kapitalo rinkos komisija, vykdydama ECB nurodymą, nuo pirmadienio laikinai, tačiau neskelbiamam laikotarpiui apskritai apribojo banko ABLV veiklą. Uždraustos jo klientų debeto operacijos bet kokia valiuta.
ABLV pirmadienį ryte pranešė apie prašymą Latvijos centriniam bankui suteikti iki 480 mln. paskolą. Toks prašymas buvo patenkintas iš dalies – bankui skirta 97,5 mln. eurų paskola.
„Kitą kartą, kai bankas jums aiškins, kaip protingai veikia, kokias naujausias technologijas naudoja, kokios saugios jo sąskaitos ir kokie sumanūs jo darbuotojai, visu tuo netikėkite“, – savaitgalį parašė Latvijos visuomeninio transliuotojo tinklalapio anglų kalba redaktorius Mike'as Collier.
Jis atkreipė dėmesį, kad JAV iždo departamento pranešime rašoma apie „dešimtis milijardų dolerių“: „Ne dešimtis milijonų, o dešimtis MILIJARDŲ.“ Latvijos bendrasis vidaus produktas 2016 metais siekė maždaug 27 mlrd. dolerių.
Laukia JAV ekspertų
Tuo metu Latvijos ekonomikos ministras Arvilas Ašeradenas pirmadienį pranešė, kad JAV ekspertai ketina per artimiausias dvi savaites atvykti į Latviją, kad išaiškintų nustatytus ABLV veiklos pažeidimus.
A.Ašeradenas: „Dabar nėra visiškai aišku, kaip šią krizę valdyti, nes Latvijos banko vadovas Ilmaras Rimševičius pareigų vykdyti negali.“
„Latvijos finansų sektoriuje susiklostė negera padėtis. Pirma, JAV kolegos atvyks per artimiausias dvi savaites ir tiksliai paaiškins, kokie pažeidimai buvo nustatyti (ABLV veikloje – red.), bei pateiks rekomendacijas, ką toliau reikėtų daryti.
Antra, ABLV bankas prižiūrimas Europos centrinio banko, ir dabar nėra visiškai aišku, kaip šią krizę valdyti, nes Latvijos banko vadovas Ilmaras Rimševičius pareigų vykdyti negali.
Reikia skubiai spręsti, kas bendraus su ECB, ir kokių skubių veiksmų turime imtis“, – LNT televizijai sakė ministras.
A.Ašeradenas pabrėžė, jog vyriausybė ABLV banko valstybės iždo lėšomis gelbėti neketina.
„Kita vertus, tai sisteminis bankas, ir mažai tikėtina, kad visa tai baigsis be pasekmių“, – pripažino ministras.
Tuo metu premjeras M.Kučinskis po neeilinio kabineto posėdžio pirmadienį pabrėžė, kad I.Rimševičiaus sulaikymas ir banko ABLV reikalai tarpusavyje nesusiję.
Smūgis įvaizdžiui
„Latvijos bankų sistema buvo sukurta – iš dalies – tam, kad aptarnautų buvusių Sovietų Sąjungos respublikų piliečius, kurie norėjo išgabenti savo pinigus iš gimtųjų šalių. Dalis šių pinigų yra purvini, o Latvija ilgą laiką buvo didžiulė jų plovimo mašina.
Juntamas didelis ekonominis spaudimas tirti finansinius nusikaltimus – minimi pervedimai į Šiaurės Korėją, minimas Ukrainos valstybės biudžeto išgrobstymas, minima milijardo dolerių vagystė iš Moldovos.
Latvijos pareigūnai ilgą laiką aiškino, kad tai nėra bankų problema. O dabar paaiškėjo, kad tai vis dėlto yra bankų problema.
Vyšnia ant torto tapo Latvijos centrinio banko vadovo areštas. Bylos oficialiai nesusijusios, bet abiejose jose kalbama apie tai, kad aukšti finansų pareigūnai reikalavo kyšių. Tad tai labai rimta“, – BBC radijui pasakojo tiriamosios žurnalistikos centro „Re:Baltica“ atstovė Sanita Jemberga.
Anot žurnalistės, Latvijos ekonomikai šie skandalai labai svarbūs: „Bankų sistema buvo kuriama aiškinant, kad mes esame prie Rusijos, kad mes kalbame rusiškai, kad mes esame ES šalis, kad teikiame puikias finansines paslaugas. O dabar jau reikia aptarinėti šios sistemos tvarumą.“
