Jau prieš dvejus metus šis objektas buvo pramintas antromis amžiaus statybomis po Nacionalinio stadiono Vilniuje. Tuomet čia dirbo direktorius, finansininkė, administratorė, ūkvedys, darbininkas, dvi valytojos, nors dešimtmetį čia nesportavo jokie sportininkai, rašė delfi.lt.
Šiuo metu situacija ne ką tepasikeitusi, nors žadama, kad dar šiemet kompleksas veiks.
„Druskininkuose yra pastatytas didžiausias sporto kompleksas, didžiausias regione. Investuota 30 mln. eurų, bet viskas pelija ir dulka, nes Lietuvos olimpinis sporto centras ir Švietimo ministerija du metus nesugeba priduoti ir paleisti naudojimui“, – tokią žinutę gavo 15min portalas iš skaitytojo.
Kompleksą sudaro viešbutis, restoranas, futbolo stadionas, kuris yra natūralios žolės su 1500 vietų tribūnomis, 25 metrų ilgio baseinas, o kambariuose sportininkams netgi galėtų būti reguliuojamas slėgis, kad jis atitiktų aukštikalnių orą – jei tik sportininkų būtų.
Yra ir dar daugiau: sporto salių pastatas, valgykla su konferencijų centru, reabilitacijos centras, trinkelėmis iškloti takai. Teritoriją sudaro 10 hektarų, joje 7,5 ha užima miško plotas.
Registrų centro duomenimis, įregistruotas pastatų baigtumo procentas nuo 2008 m. iki šiol siekia 0 procentų, nors dar 2015 metais šis objektas buvo „atidarytas“ prieš pat savivaldybių rinkimus, pabaigus pirmąjį etapą.
Statytoja „Mitnija“ patikina, kad objektas jau pastatytas, beveik baigtas.
„Druskininkuose, viename gražiausių Lietuvos kurortų, „Mitnija“ pastatė 17 000 kv. m sportininkų rengimo centrą. Tai didžiausias pastaruoju metu pastatytas sporto objektas Lietuvoje“, – rašo „Mitnija“.
31,5 mln. eurų vertės komplekso statybos sutartis su „Mitnija“ buvo pasirašyta dar 2008 m. lapkričio 5 d.
Pinigai į šį objektą tebeplaukia: 2006-2016 m. projektui išleista 19,4 mln. eurų, 4 mln. eurų išleisti 2017 m., 2,7 mln. eurų – 2018 m., o pernai – 312 tūkst. eurų, rodo Finansų ministerijos apyskaitos.
„Projektui nustatyti vertinimo kriterijai – 30 proc. pagerinti sportininkų treniruočių sąlygas, 40 proc. pagerinti sportininkų reabilitacijos sąlygas, 20 proc. padidinti varžybų skaičių – pagal pateiktą ataskaitą įvykdyti, planuoti rezultatai pasiekti“, – buvo rašoma dar 2016 m. Finansų ministerijos ataskaitoje.
Seimo narį Virgilijų Alekną stebina aplaidumas įgyvendinant šį projektą. Druskininkų opozicijos politikas Vilius Semeška vertina, kad šis objektas daro gėdą ir stovi nenaudojamas, ir nesuprantama – kodėl.
Dabar objektą administruoja Lietuvos sporto centras – žadama, kad gal jau spalį jis atvers duris.
V.Alekna vadina „abrakadabra“: ir yra, ir nėra
Seimo narys liberalas Virgilijus Alekna stebisi valdininkų neveiklumu.
„Esmė ten, kad jau du metai objektas pabaigtas, baldai nupirkti, bet jie niekaip nepriduoda to objekto. Nežinau kas čia, ar apsileidimas, ar naujos ministerijos neveikimas. Sportininkai negali išvažiuoti, kai tokią bazę čia turime, kurioje būtų galima ruoštis“, – 15min kalbėjo V.Alekna ir pažadėjo daugiau informacijos atsiųsti raštu.
Atsiųstame komentare jis teigia, kad dešimtmetį šis projektas kursto ne aistras, o „tylą“.
„Sporto pasaulyje sklandantis taiklus liaudies folkloras: kodėl Druskininkų sporto rengimo centras netituluojamas amžiaus statyba? Todėl, kad šį titulą „saugo“ nacionalinis stadionas Vilniuje“, – ironizuoja V.Alekna.
Jį stebina, kad užsitęsęs projektas „nerūpi nei Valstybės kontrolei, nei prokurorams, nei galiausiai pačiai valdymą perėmusiai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, nei Vyriausybei“.
„Valdžia susirūpinimą Druskininkų sportininkų rengimo centru reiškė tik tol, kol šio objekto statybų ir (ne)atidarymo istorija domėjosi žiniasklaida. O tada iniciatyva sukiužo kaip orą išleidęs balionas ir iš esmės niekas nepasikeitė – tik centro pavaldumas ir priklausomybė“, – pyksta V.Alekna.
Anot jo, jau dabar naujame sportininkų rengimo centre galėtų treniruotis ir varžytis praktiškai visų sporto šakų atstovai.
„Bet niekas čia nevyks. Nes Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos klerkai akylai „saugo“ šį kompleksą nuo bet kokio galimo vyksmo. Tą iškalbingai iliustruoja ir Lietuvos plaukimo federacijos varžybų kalendorius, kurio paskutinė eilutė – šių metų gruodį numatytas Lietuvos plaukimo čempionatas 25 m baseine – kabo be nurodyto miesto ir su aiškia rezoliucija „neįvyks“. O turėjo įvykti. Ir ne kur kitur, bet Druskininkuose“, – rašo V.Alekna.
Jis argumentuoja, kad „biurokratijos vešėjimo formas“ galėtų sutramdyti specialus reglamentavimas, kaip turėtų būti vykdomi tokie stambūs projektai: „Nėra jokio kito galimo kelio priversti ministerijos klerkus „neužsimiršti“, laiku baigti ir pristatyti visuomenei naudingus projektus, galiausiai – nurodyti, kaip jie turi būti vykdomi, kokia ir kam turėtų būti taikoma atsakomybė už projektų vilkinimą“.
„Mitnija“ patikina, kad darbai beveik baigti
Statytojos „Mitnijos“ atstovas Audrius Valatkevičius 15min teigia, kad kompleksas yra praktiškai užbaigtas.
„Mes ten dar darome tokius paskutinius patepimus (…). Statybų procesas buvo užsitęsęs dėl finansavimo, bet pagrindiniai darbai iš mūsų pusės jau yra baigti“, – kalbėjo A.Valatkevičius.
Jis papildė, kad yra pradėtos objekto pridavimo valstybinei komisijai procedūros. Šiuo metu dar atliekami smulkūs defektų šalinimo ir įrangos derinimo darbai.
Tiesioginis objekto savininkas, įregistruotas Registrų centre – Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD), kuris veiklos nebevykdo nuo 2019 m. spalio 1 dienos, sudaryta įstaigos likvidacinė komisija.
Dar 2018 m. gruodį Švietimo, mokslo ir sporto ministerija Vyriausybei pasiūlė likviduoti Druskininkų sportininkų rengimo centrą, o baigiamas statyti jam skirtas patalpas perduoti kitai biudžetinei įstaigai – Lietuvos olimpiniam sporto centrui, jau valdančiam ne vieną sporto kompleksą.
Tikisi atidaryti spalį
15min susisiekė su Lietuvos sporto centro (LSC) direktoriumi Linu Tubeliu, jis patvirtino, kad šiuo metu objektas priklauso LSC, tik dar neperregistruotas. L.Tubelis patikina, kad objektas neveikia, nes dar nebuvo pabaigtas, kai pernai buvo perimtas.
„Ką reiškia pabaigtas – buvo nepabaigtas, tai dėl to ir neveikė. Objektas pradėtas įgyvendinti 2006 m., užsakovas buvo KKSD, statybos darbai prasidėjo 2008 m., komentuoti, kaip kas vyko, negaliu, nes KKSD jį statė. Kalbant apie mūsų laikus, likvidavus departamentą, nebaigta statyba, o ji iš tikrųjų buvo nepabaigta, buvo perduota 2019 m. spalio 1 d. Lietuvos sporto centrui. Ir Lietuvos sporto centras pabaigė statybos darbus“, – kalba L.Tubelis.
Anot jo, dar nebuvo įrengtas stadionas, nebuvo suformuota dirbtinė danga aikštėje, buvo „įvairių galų“, kurie nebuvo baigti pagal projektą – šie darbai pernai buvo pabaigti.
„Tačiau, kadangi statybos darbai prasidėjo 2008 m., dėl užsistovėjusios kai kurios įrangos – na, ji neveikė, atsirado defektų. Per 2020 m. I pusmetį buvo šalinami defektai, kurie neleido įgyvendinti kompleksinio bandymo, nekalbant jau apie bandymą priduoti“, – paaiškino L.Tubelis.
Pasak jo, pašalinus defektus, baigiama derinti dokumentacija ir tikimasi, kad sulaukus teigiamo valstybinės komisijos sprendimo, objektas galėtų atverti duris jau šiemet spalį.
Ministerija: objektas pasiekęs pridavimo stadiją
Šiuo metu objektas yra pasiekęs pridavimo stadiją, o paskirta valstybinė komisija savo išvadą privalo pateikti per 23 darbo dienas nuo patvirtinimo, kad dokumentai priimti, pranešė Švietimo, sveikatos ir mokslo ministerija.
„Esant teigiamai valstybinės priėmimo komisijos išvadai, objektas galėtų pradėti veikti 2020 m. spalio mėnesį. Bendra objekto kaina – 30 330 000 Eur, palyginimui – Nacionalinis stadionas Vilniuje Šeškinėje jau kainavo 36 782 000 Eur“, – informuojama komentare.
Objektas yra valstybės, jį patikėjimo teise valdo biudžetinė įstaiga LSC. Šiuo metu objekto kam nors perduoti neplanuojama, jo veikla užsiims LSC.
„Objektas skirtas pirmiausia Lietuvos sportininkų rengimui, bus naudojamas kaip treniruočių kompleksas, tačiau jame gali vykti ir atitinkamo lygio varžybos (šalies ir tarptautinės), taip pat planuojama vykdyti ir kai kurias Druskininkų savivaldybės socialines programas (pvz., vaikų mokymo plaukti programą ir t.t.). Numatomos ir tarptautinės treniruočių stovyklos bei varžybos. Analogiško objekto Lietuvoje nėra“, – paaiškina ministerija.
Druskininkų sporto bazę sudaro:
- Futbolo (natūralios vejos, pilnų išmatavimų) ir lengvosios atletikos (su visais sektoriais) stadionas su dengtomis tribūnomis ir 1500 sėdimųjų vietų žiūrovams. Stadionas taip pat turi potribūnines patalpas.
- Dirbtinos žolės-dangos futbolo stadionas (70x55)
- Disko ir kūjo metimo treniruočių sektorius su natūralia veja
- 8 takų 25 m ilgio baseinas, kuriame yra 100 stacionarių sėdimųjų vietų žiūrovams.
- 2 krepšinio salės su 500 sėdimųjų vietų žiūrovams
- Dvikovinių sporto šakų universali sporto salė (36x24)
- Bokso salė (12x12) su mini ringu ir bokso inventoriumi
- Treniruoklių salė (340 kv/m) pritaikyta įvairioms sporto šakoms.
- 80 vietų apgyvendinimo patalpos su keturiais retinto oro kambariais.
- Konferencijų salė
- Valgykla.
Teorinė skaičiuojamoji objekto eksploatavimo kaina, įskaitant darbo užmokestį, yra apie 1 mln. Eur. per metus. Objektą pilnai įveiklinus apie 50 proc. išlaikymo planuojama dengti iš objekto gaunamų pajamų.
„Tikimės, kad ši valstybės investicija svariai prisidės prie galimybių Lietuvos sportininkams tobulėti ir treniruotis, čia jiems bus sudarytos visos reikalingos sąlygos – tiek stadionai, tiek baseinas, treniruoklių salė, modernios apgyvendinimo patalpos. Centro vieta – Druskininkai – taip pat turi didelių privalumų, gydyklose dirba sportui reikalingi specialistai: masažuotojai, kineziterapeutai, gydytojai, tad prireikus sportininkai galės pasinaudoti vietinių specialistų paslaugomis“, – teigiama komentare.
V.Semeška: ištaškyti pinigai, o naudos neduoda
Druskininkų politikas, kandidatuojantis į Seimą, Vilius Semeška teigia, kad miestiečiai jau daug metų stebi objekto statybas.
„Ten protu nesuvokiama situacija, teisybę pasakius. Aš ėjau pasivaikščioti Saulės take prieš mėnesį, užlipau žvilgtelėti, tai toks įspūdis, kad stadionas galėtų būti naudojamas, bet objektas visiškai negyvas. Objektas jau buvo iškilmingai atidarytas 2015 m. prieš savivaldos rinkimus, dalyvavo Algirdas Butkevičius, yra nuotraukų, tuomet buvo paskirtas direktorius, surengtos iškilmingos vaišės. Dabar tas objektas jau kurį laiką atrodo lyg pilnai užbaigtas“, – kalba V.Semeška.
Jis įsitikinęs, kad šis sporto kompleksas iškilo ilgamečio Druskininkų mero Ričardo Malinausko iniciatyva.
„Bet finansavo šį projektą valstybė, tai buvo valstybinės reikšmės projektas. Tiek milijonų įdėta, tačiau jis visiškai nenaudojamas, ir net nežinau, kokia jo perspektyva. Gal jūs daugiau informacijos turite?“, – stebėjosi V.Semeška.
Politiko vertinimu, pastatytas objektas Druskininkams yra per didelis – kurorte daugiausiai esą lankosi poilsiautojai.
„Visi šitie gigantomaniški objektai, kaip „Snow Arena“, daryti turint pomėgį įsisavinti lėšas. Po to išdygdavo ir dvarai ar dar kokie objektai, gal vilos prie upelių. Gal tai ir nesusiję, bet pomėgis įsisavinti, sakykime, statyti didžiulius objektus, yra išlikęs iki šiol. Ir štai dar vienas mega projektas – Druskininkų kultūros centras. Taip, jo reikia, bet kyla klausimas, ar reikalingas toks mega projektas ir kaip jis bus išlaikomas. Dėl ekonominio naudingumo ir efektyvumo kyla labai daug klaustukų. Druskininkai nėra tokio įspūdingo dydžio kurortas“, – kalbėjo V.Semeška.
Jis pyko, kad net ir išleidus kalną pinigų, sportininkai vis tiek negali naudotis sukurta infrastruktūra.
„Man tai kaip druskininkiečiui tikrai liūdna žiūrėti. Objektas negyvas, ištaškyti valstybės milijonai, ir tai yra visų mūsų mokesčių mokėtojų milijonai, o jokios pridėtinės vertės neneša jau ne vienerius metus. Priešingai, tas išlaikymas, priežiūra tik kainuoja. Sportininkai, kuriems tokių objektų reikia, ten nesportuoja. Tai rodo ne tik nekompetenciją, bet ir visą požiūrį į valstybės resursus, kad mes viską dedame į betoną, į pastatus, kurie vėliau neatneša pridėtinės vertės valstybei ir piliečiams“, – kalbėjo kandidatas.
