Tačiau ir ši svajonė kol kas šakėmis ant vandens rašyta – iš tiesų nėra aišku, kiek skalūnų slypi Lietuvos žemės gelmėse
„Minijos nafta“ tapo pirmąja bendrove Lietuvoje, pradėjusia skalūnų angliavandenilių paiešką. Žingsnis menkas, visgi tikimasi, kad pirmieji tyrimai padės pažinti skalūninių dujų klodus, kurie, kaip skaičiuoja JAV energetikos informacijos administracija, Lietuvoje siekia apie 113 mlrd. kub. m.
Pernai Lietuva suvartojo apie 3,4 mlrd. kub. m dujų, tad jei išties turime tiek skalūninių dujų, su „Gazprom“ išsiskirti galėtume bent trims dešimtmečiams. O tuo atveju, jei „Achema“, išsiderėjusi pigesnes „Gazprom“ dujas, ir toliau pirktų jas tik iš šios dujų milžinės, be rusiškų dujų galėtume verstis daugiau nei 50 metų.
Teks metus palaukti
Šilutės rajone, netoli Švėkšnos esančiame Kalnalių kaime, prieš savaitę pradėtos skalūnų dujų ir naftos paieškos. Į gręžinį ketinama investuoti 6,5 mln. Lt, bet pinigai pirmiausia skirti tikintis rasti naftos. Pakeliui į žemės gelmes bus ieškoma ir skalūnų.
„Čia yra šiek tiek šou elemento, – „15min“ sakė Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Juozas Mockevičius. – Rimtas skalūninių dujų Europoje tyrimo gręžinys kainuoja apie 15 mln. JAV dolerių, net ne litų. Čia gręžiamas tradicinis naftos gręžinys, kol kas nėra jokių planų daryti atšakų, kurios būtų jau rimtesnė paraiška skalūninių dujų paieškai.“
„Minijos naftos“ gamybos vadovas Ignas Vaičeliūnas aiškino, kad skalūninės dujos gali glūdėti maždaug po puse Lietuvos teritorijos: „Tai apima vakarinę Lietuvos dalį, į vakarus nuo Raseinių, apie Raseinius jau turėtų būti mažesnės perspektyvos.“
Gręžinys Šilutės rajone „Skomantai 1“ turėtų būti išgręžtas per kelis mėnesius. Tačiau vertinti, kas jame glūdi, bus galima tik maždaug po metų – paimtas mėginys dar turės keliauti po laboratorijas, reikės ištirti ir naujai interpretuoti archyvinę informaciją. Ir tik tuomet, kai bus daugmaž aišku, kiek skalūnų glūdi Lietuvos žemėse, bus sprendžiama, ar apsimoka jas išgauti.
„.Kai pasirodys kiekis, tada ir bus galvojama, kaip jas naudoti. Bet nėra taip, kad iš karto tą pačią dieną, savaitę ar mėnesį jau visi Lietuvos gyventojai naudos skalūnines dujas. Reikės laiko sudėties, kiekio tyrimams atlikti. O tada jau bus galima galvoti apie infrastruktūrą“, – savaitraščiui kalbėjo I.Vaičeliūnas.
Ateitis ar svajonė?
„Minijos naftos“ atstovas aiškino, kad skaičiavimai, kiek turime skalūnų, kol kas yra labai preliminarūs, tad atlikus tyrimus prognozės gali kardinaliai pasikeisti.
„Retais atvejais būna, kad projekcijos sutampa su tuo, kas išgaunama. Kaliningrade, pavyzdžiui, naftos jau yra išgauta du tris kartus daugiau nei rodė projekcijos. Panašiai buvo Lietuvoje. 1984 metais buvo nuspręsta nebetęsti naftos paieškų Lietuvoje. Bet Naftos žvalgybos ekspedicijos likvidavimo procese buvo atrastas Genčių telkinys, didžiausias Lietuvoje, nors visi manė, kad jokių perspektyvų nėra“, – sakė I.Vaičeliūnas.
JAV energetikos informacijos administracijos tyrimas, kuriame deklaruojama, kad Lietuva turi apie 113 mlrd. kub. m skalūninių dujų, skelbia, kad šių dujų telkiniai kaimyninėje Lenkijoje siekia 5,3 trln. kub. m. Tačiau Lenkijoje atlikus išsamesnius tyrimus paaiškėjo, kad skalūnų šalyje, ko gero, yra žymiai mažiau – nuo 0,34 iki 0,8 trln. kub. m. Taigi akivaizdu, kad ir Lietuvai džiaugtis dar per anksti.
„Labai preciziškai ištirti skalūninių dujų išteklius nei vieno, nei dviejų gręžinių neužteks. Mes turime labai mažai duomenų apie tuos sluoksnius, todėl visi skaičiai, kuriuos skelbia energetikai, geologai ar akademikai, yra labai preliminarūs. Mūsų tikslas yra gauti naujus, šiuolaikinėmis technologijomis, šiuolaikiniais metodais pagrįstus duomenis, kurie leistų detaliau įvertinti mūsų potencialą“, – pabrėžė J.Mockevičius.
Pigios dujos negarantuotos
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas skaičiuoja, kad Lietuvoje slypintys skalūninių dujų klodai gali būti verti 121 mlrd. Lt. Jei ir pavyks kažkiek milijardų ištraukti iš žemės, akivaizdu, kad tai nenutiks per vieną naktį, be to, reikės nemažai investicijų.
„Negalėčiau pasakyti, ar tos dujos bus pigios – tai priklauso nuo rinkos, nuo atsinaujinančių išteklių naudojimo intensyvumo. O tikėtis, tai aišku, yra ko. Kai naudoji savo išteklius, tuomet sumažėja jų importas, vietoje mokami mokesčiai“, – svarstė J.Mockevičius.
I.Vaičeliūno teigimu, prielaidų, kad skalūninės dujos bus pigesnės nei „Gazprom“ siūlomos gamtinės dujos, yra. Esą Rusijos telkiniai, iš kurių pirkome dujas prieš kelerius metus, ima sekti, todėl dujos į Lietuvą atkeliauja vis iš tolimesnių Rusijos kampelių.
„Ten išgauti dujas ir pristatyti jas į Europą ir Lietuvą tikriausiai daug brangiau, nei čia pat imti, jeigu jų bus rasta. Tad gali būti, kad kaina bus mažesnė“, – svarstė I.Vaičeliūnas.
Grąžina į realybę
Viltims, kad Lietuvoje radus skalūninių dujų atsisveikinsime su „Gazprom“, tikriausiai lemta žlugti, nes vargu, ar Lietuva gali patenkinti savo dujų poreikį.
„Tam, kad išgautų tokius kiekius, reikėtų labai intensyvios gręžybos. Manau, kad ateityje skalūninės dujos vietos energetikos sektoriui galėtų turėti tokią įtaką, kokią turi vietinė nafta“, – prognozavo Lietuvos geologijos tarnybos direktorius J.Mockevičius.
„Minijos naftos“ atstovo teigimu, Lietuva savo naftą išgauna jau 20 metų ir sugeba patenkinti apie 20–25 proc. žalios naftos poreikio vidaus rinkoje.
„Mes 20 metų išgauname naftą, bet nei giriamės, kad nepriklausomi nuo naftos tiekėjų, nei galime patenkinti savo poreikius. Panašiai galėtų būti ir su skalūninėmis dujomis“, – sakė J.Mockevičius.
Manoma, kad didžiausius skalūninių dujų išteklius turi Kinija – per 25 trln. kub. m, JAV – beveik 14 trln. kub. m. Skalūninių dujų gavybos apimtys pasaulyje per pastaruosius 15 metų patrigubėjo.
