Beveridžo kreivė, rodanti darbo rinkos būklę, patikimo išankstinio rodiklio reputaciją įgijo, kai pirmoji pranešė apie artėjantį ūkio nuosmukį. Beveridžo kreivės pokyčiai 2007 metų pabaigoje buvo pirmi išankstiniai duomenys, patikimai įspėję apie ūkio ciklo lūžį ir artėjančią nuosmukio pradžią Lietuvoje, o taip pat ir kitose Baltijos šalyse, teigiama išplatintame pranešime.
Beveridžo kreivės pokyčius Lietuvoje lėmė išaugusi darbo vietų pasiūla ir didesnis užimtumo lygis. Šių metų III ketvirtį, palyginti su prieš tai buvusiu ketvirčiu, laisvų darbo vietų skaičius (neatsižvelgus į sezoniškumą) Lietuvoje išaugo net 36 proc. (prieš metus – mažėjo 5,1 proc., prieš dvejus metus – augo 11,8 proc.).
Palyginti su prieš tai buvusiu ketvirčiu, užimtumo lygis (neatsižvelgiant į sezoniškumą) 2010 m. III ketvirtį Lietuvoje išaugo 1,8 proc. punkto (paskutinį kartą panašus ketvirtinis augimas užfiksuotas tik 2007 m. II ketvirtį – 1,5 proc. punkto).
Lietuvoje nuo 2005 m. pradžios iki 2007 m. III ketvirčio ekonomikos ciklas buvo pakilimo fazėje, tuo tarpu nuo 2007 m. IV ketvirčio cilko pakilimo fazę pakeitė nuosmukio fazė. Beveridžo kreivės krypties pasikeitimas 2010 m. III ketvirtį rodo ūkio ciklo grįžimą į pakilimo fazę.
Beveridžo kreivės, rodančios darbo rinkos būklę, 2010 m. III ketv. Lietuvoje ir nuo 2010 m. II ketv. Latvijoje ir Estijoje keičia kryptis. Tai rodo Baltijos šalių ūkio ciklų fazių kaitą ir signalizuoja apie recesijos pabaigą darbo rinkoje.
Baltijos šalių Beveridžo kreivės rodo, kad 2007 m. Lietuvos ir Estijos ūkio ciklai iš pakilimo į nuosmukio fazę perėjo tuo pat metu – IV ketvirtį, o Latvijos – 1-2 ketvirčiais anksčiau. Tačiau iš nuosmūkio fazės į pakilimo fazę Lietuvos ūkio ciklas perėjo 2010 m. III ketvirtį – 1 ketvirčiu vėliau nei Estijos ir Latvijos.
Iš dalies dėl žemos palyginamosios bazės laisvų darbo vietų skaičiaus metinis augimo tempas Baltijos valstybėse šių metų III ketvirtį buvo labai aukštas – 18,9 proc. Estijoje, 20,4 proc. Latvijoje ir net 45,3 proc. Lietuvoje. O šių metų III ketvirtį, palyginti su prieš tai buvusiu ketvirčiu, laisvų darbo vietų skaičius (neatsižvelgus į sezoniškumą) Lietuvoje išaugo net 36 proc. (prieš metus – mažėjo 5,1 proc., prieš dvejus metus – augo 11,8 proc.), Latvijoje – 26 proc. (prieš metus – mažėjo 16,8 proc., prieš dvejus metus – mažėjo 36,3 proc.), Estijoje - 11,6 proc. (prieš metus – 20,7 proc., prieš dvejus metus – 1,9 proc.)
Nepaisant to, kad užimtumo lygis Lietuvoje ir Estijoje 2010 m. III ketvirtį dar buvo atitinkamai 1,9 proc. punkto ir 1,3 proc. punkto žemesnis nei prieš metus (Latvijoje jau buvo 0,8 proc. punkto aukštesnis), visose trijose valstybėse jis buvo aukščiausias šiais metais. Palyginti su prieš tai buvusiu ketvirčiu, užimtumo lygis (neatsižvelgiant į sezoniškumą) 2010 m. III ketvirtį Lietuvoje išaugo 1,8 proc. punkto (paskutinį kartą panašus ketvirtinis augimas užfiksuotas tik 2007 m. II ketvirtį – 1,5 proc. punkto), Estijoje – 2,7 proc. punkto (paskutinį kartą žymesnis ketvirtinis augimas užfiksuotas 2006 m. II ketvirtį – 1,4 proc. punkto), Latvijoje – 1,7 proc. punkto, tačiau Latvijoje užimtumo lygis žymiai augo ir šių metų II ketvirtį (1,2 proc. punkto).
