„Sodra“ kas mėnesį suskaičiuoja visų apdraustųjų, dirbusiųjų pilną mėnesį, darbo užmokesčius ir rugsėjį jis pasiekė 832 eurus, o tai yra 20 proc. daugiau nei prieš dvejus metus. Statistikos departamento skaičiuojamas vidutinis darbo užmokesčio rodiklis, įtraukiantis visus dirbančiuosius, II ketv. buvo dar didesnis – 927 eurai prieš mokesčius, tai taip pat 20 proc. daugiau nei prieš dvejus metus.
Tačiau atlyginimų augimo statistikoje slepiasi viena itin svarbi detalė – uždirbantieji minimalų atlyginimą (MMA) ar mažiau ėmė nykti.
Jei prieš dvejus metus 292 tūkstančiai apdraustųjų socialiniu draudimu uždirbo iki 400 eurų, šiuo metu tokių žmonių liko 158 tūkstančiai.
Tarp 399 eurų ir 400 eurų atlyginimo yra itin didelis skirtumas – kuomet skaičiuojamos senatvės pensijos – neuždirbant MMA per mėnesį, nesukaupiamas vienerių metų stažas. O nesukaupę būtinojo stažo pensiją gauna drastiškai mažesnę.
Šiuo metu būtinasis stažas siekia 30 metų ir jis per dešimtmetį ilgės, kol pasieks 35 metus.
Turintieji būtinąjį stažą šiuo metu gauna vidutinę 337 eurų pensiją, o stažo neturintys – 179 eurų, kone perpus mažiau.
Ekonomistai įžvelgia, kad per dvejus metus mažiausių pajamų gavėjai palypėjo laipteliu aukštyn „virš vandens“, tačiau norint Lietuvoje stiprinti viduriniąją klasę, atlyginimus tektų didinti dar bent po kelis šimtus eurų.
15min pateikia žemėlapį, kuriuose rajonuose ir kaip pasikeitė atlyginimai: didžiausi augimai skaičiuojami Rietave, Birštone ir Kauno rajone, o mažiausi – Visagine, Elektrėnuose, Šiauliuose.
Kai „eglutė taps panaši į vilkelį“, turėsime viduriniąją klasę
„Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė dabartinį atlyginimų pasiskirstymo Lietuvoje grafiką lygina su eglute – apačia siaurėja ir atsiranda „kotelis“, o tai reiškia, kad mažėja gaunančiųjų kukliausias pajamas.
„Mūsų piramidė pagal žmonių skaičių ir jų pajamų dydį, kai piramidės apačioje pačios mažiausios pajamos, o viršuje – pačios didžiausios, primena tokią kalėdinę eglutę. Prieš metus eglutė buvo be kotelio, apatinėje riboje buvo daugiausiai asmenų. Tačiau dabar matyti, kad kotelis atsiranda, tai reiškia, kad mažiausių pajamų gavėjų turime mažiau, o vienu laipteliu aukščiau esančiųjų – jau daugiau“, – sako J.Varanauskienė.
Tačiau, anot jos, Lietuvoje dar nėra stiprios vidurinės klasės.
„Vidurinė klasė yra stipri tada, kada būna ne kalėdinė eglutė, o vilkelio formos piramidė – viduriukas būna pats riebiausias. Dabar matome perėjimą iš pačių mažiausių pajamų į šiek tiek didesnes ir tai yra perėjimas vienu laipteliu į viršų. Iki viduriniosios klasės dar liko kokie keturi penki laipteliai. Tai dar tik pirmi žingsniai“, – sako J.Varanauskienė.
Labiausiai per dvejus metus – 50-60 proc. – padaugėjo 2 tūkstančius eurų ir daugiau uždirbančių asmenų skaičius, tačiau uždirbančiųjų 600-800 eurų liko panašiai tiek pat.
„Labiausiai struktūriniai pokyčiai matyti mažiausių pajamų gavėjų grupėje. Daugiausia yra tokių žmonių, kurie anksčiau neuždirbo MMA, o dabar jau uždirba lygiai MMA ar daugiau“, – patvirtina J.Varanauskienė.
Perlips stažo kartelę
J.Varanauskienė akcentuoja, kad uždirbti bent MMA Lietuvoje itin svarbu – kitu atveju senatvėje netenkama svarbaus ramsčio.
„Tiems 150 tūkstančių žmonių svarbiausia yra, ko gero, tai, kad neuždirbdami MMA, jie nesukaupdavo visų metų stažo, o senatvėje jiems pritrūkdavo iki būtinojo stažo. Tad uždirbti bent minimumą yra itin svarbu žmonėms, kuriems iki pensinio amžiaus liko nedaug, o stažo jie dar neturi“, – aiškina J.Varanauskienė.
Turint būtinąjį stažą šiuo metu pensijos yra kone dvigubai didesnės nei tų, kurie stažo neturi.
„Nuo 399 iki 400 eurų atlyginimo pokytis yra labai ryškus, kadangi gaunama bendroji pensijos dalis sudaro daugiau nei pusę pensijos dalį. Tačiau toliau atlyginimui augant, socialinės garantijos pradeda didėti laipsniškai – žmonės daugiau uždirba, daugiau gauna ir pensijos“, – sako J.Varanauskienė.
Ji pridūrė, kad šiemet mažiausių gavėjų oficialiais pajamas itin augina iš šešėlio grįžtantys pinigai, tad „į rankas“ gaunamos pajamos nebūtinai keitėsi tiek stipriai.
N.Mačiulis: lėmė valdžios sprendimai ir ekonomika
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebi tris priežastis, kodėl mažiausi atlyginimai pasistiebė labiausiai.
„Sumažėjo ir tų, kurie uždirba iki minimumo, ir tų, kurie uždirba minimumą dirbdami pilną darbo dieną. Ir apskritai mažėja uždirbančiųjų apie minimumą. Pirmoji priežastis susijusi su šių metų pasikeitimais, kuomet net ir už ne pilnu etatu dirbančius darbuotojus reikia mokėti socialinio draudimo išmokas nuo pilno darbo užmokesčio (MMA)“, – sako N.Mačiulis.
Anot jo, vadinamosios „Sodros“ grindys panaikino paskatas įsidarbinti „fiktyviai puse ar ketvirčiu etato“ – dėl mokamų mokesčių verčiau jau dirbti visu etatu.
„Antra priežastis – daugiau nei prieš metus priimtas sprendimas, kad MMA galima mokėti tik nekvalifikuotiems darbuotojams. Čia jau Darbo kodeksu užkirstas kelias mokėti MMA tam tikrą profesiją turintiems darbuotojams. Ir dėl to šiuo metu tarp pilną darbo dieną dirbančių darbuotojų tik 3,5 proc. darbuotojų uždirba MMA. Tai tikrai labai mažai ir labai sveikas rodiklis“, – sako N.Mačiulis.
Tiesa, jis priduria, kad darbdaviai tokį ribojimą, jei nori, lengvai apeina kvalifikaciją įvertindami papildomais 10 eurų prie minimalaus atlyginimo.
„Trečia priežastis – pats faktas, kad darbuotojų labai trūksta, ir darbdaviams, net ir ieškant nekvalifikuotų darbuotojų, labai sudėtinga jų surasti ir įdarbinti už MMA. Dėl to matome tikrai sparčiai augančius atlyginimus pirmojo kvartilio – mažiausiai uždirbančių darbuotojų ketvirtadalio. Darbo jėgos trūkumas iš tiesų kelia jiems atlyginimus“, – įvardijo N.Mačiulis.
Jis taip pat pastebi, kad atlyginimų struktūra Lietuvoje tampa „normalesnė“.
„Matome didesnę dalį uždirbančių maždaug vidutinį atlyginimą, vis mažiau uždirbančiųjų MMA ir mažiau nei MMA. Tas skirstinys tampa varpo formos, ir tokį galima pamatyti pažangiausiose ir lygiausiose visuomenėse. Dar, aišku, trūksta iki to, bet tendencijos yra teigiama kryptimi“, – sako N.Mačiulis.
Atlyginimai rajonuose skiriasi iki dviejų kartų
„Sodros“ duomenimis, patys mažiausi atlyginimai yra pasienio rajonuose. Lietuvoje nėra savivaldybės, kurioje vidutinis visą mėnesį dirbančiųjų atlyginimas būtų mažesnis nei 631,7 euro – toks rugsėjį buvo tik Pagėgiuose. Iki 650 eurų, uždirbo Kalvarijos, Skuodo, Šalčininkų, Kelmės, Vilkaviškio gyventojai.
Patys didžiausi vidutiniai atlyginimai –1290 eurų – buvo Neringoje. Tačiau šioje savivaldybėje rugsėjį tik 2,8 tūkst. gyventojų dirbo visą mėnesį. Vilniaus miestas – antra ir paskutinė savivaldybė, kur vidutiniai atlyginimai perlipa trijų nulių kartelę (1057 Eur).
Tarp 900 ir 1000 eurų vidutinių atlyginimų nebuvo nei vienoje savivaldybėje. Trečioje vietoje esančio Kauno miesto darbuotojai uždirbo vidutiniškai 892 eurus.
Atlyginimų augimas dviženkliais procentais per dvejus metus fiksuotas visose savivaldybėse. Daugiausiai, 22-24 proc., augo Rietavo, Birštono, Kauno rajono, Lazdijų atlyginimai. Mažiausi prieaugiai, 10-15 proc., fiksuoti Visagine, Elektrėnuose, Šiaulių mieste, Rokiškyje.
„Kodėl didelė dalis gyventojų neuždirba 700 eurų, būtų galima atskirą knygą parašyti. Aišku, norėtųsi, kad visi uždirbtų daugiau nei 700, bet priežasčių yra labai daug: yra regioniniai skirtumai ir nepakankamos kompetencijos ar kvalifikacijos, ir įmonių nepakankamos galimybės mokėti didesnius atlyginimus. Nėra galimybių trumpai į šį klausimą atsakyti“, – sako N.Mačiulis.
Tačiau jis vertina, kad atlyginimai ir toliau turėtų augti sparčiai.
„Manau, kad ir toliau sparčiai didės vidutinis darbo užmokestis ir jis neaplenks nekvalifikuotų darbuotojų, nes jų trūksta. Ypač trūksta tokių darbuotojų, kurie dirba ne rutininį darbą, ten, kur automatizacijos galimybės yra ribotos“, – sako N.Mačiulis.
„Sodros“ atstovė, paklausta, ar statistiką galėtų pakeisti suplanuota mokesčių reforma, teigė, kad pokyčiai galėtų pasimatyti ilgesniu laikotarpiu, tačiau po naujųjų „į rankas“ atlyginimai reikšmingai nesikeis.
„Procentai kiti, bet eurai tie patys. (…) Ką mes manome, kad jau šiais metais lipama iš šešėlio ir reforma kitais metais tą tęs. Poveikis žmonių elgsenai, manau, pasireikš per ilgesnį laikotarpį, tačiau pradžioje, nors skaičiai ant popieriaus ir keičiasi, bet nematau pagrindo, kodėl turėtų būti reikšmingi pasikeitimai „į rankas“, – vertina J.Varanauskienė.
