Dėl MMA – skirtingas požiūris
„Mes norėjome matyti mažiau žmonių, kurie uždirba minimalią algą. Prieš įsigaliojant Darbo kodeksui, 11 procentų žmonių, dirbdami pilną darbo dieną, uždirbdavo minimalią algą. Dabar tokių tebėra 2,5 proc.”, – pastebėjo Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė renginyje „Dveji metai su nauju Darbo kodeksu. Įvykę pokyčiai ir perspektyvos“.
Pokyčiai įvyko po to, kai įsigalėjo leidimas mokėti MMA tik nekvalifikuotiems darbuotojams.
„Ginčuose buvo teigiama, kad nuostata apie kvalifikuotą darbą neveiks“, – pastebėjo viceministrė.
Tačiau Profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė pastebėjo, kad dalis darbdavių algas pakėlė vos dešimčia eurų – tam, kad laikytųsi įstatymo.
Darbuotojai vis dar priversti paklusti
Su nauju Darbo kodeksu gimusios naujos sutarčių rūšys taip pat kėlė daug abejonių, tačiau, pasak E.Radiškauskienės, projektinės darbo sutartys dabar vienos populiariausių.
Dar viena naujovė – pameistrystės sutartys, nors jų nėra daug, bet skaičius kasmet auga dvigubai. Tai dvi Kodekso naujovės, kurios, pasak viceministrės, pasiteisino.
Atleidimas darbdavio valia – dar vienas baubas, kurį kėlė Kodekso kritikai, tačiau E.Radiškauskienė minėjo, kad tokių atleidimų per dvejus metus buvo vos 294. „Šia teise nėra piktnaudžiaujama, ir naudojama tik išskirtinais atvejais“, – sakė ji.
„Dėl atleidimų – neįvyko mano stebuklas“, – sakė I.Ruginienė. Išėjimas savo noru vis dar tebėra populiariausia atsisveikinimo forma. „Iš praktikos matome, kad darbuotojų derybinė galia nepadidėjo ir darbdavys naudojasi tuo. Būkim biedni, bet teisingi – darbuotojai yra priversti pasirašyti, kad išeina savo noru“, – pasakojo I.Ruginienė, kuri įsitikinusi, kad Darbo kodeksas jokios revoliucijos nepadarė.
Darbo tarybos: veikia, bet nežinia ką
Kita vertus, per dvejus metus atsirado daugiau darbo ginčų po to, kai buvo priimtas naujas Kodeksas. Darbo ginčų komisija dirba pilnu tempu, apie septynis tūkstančius prašymų gauta, o dauguma pasibaigė taikos sutartimi. „Šalys pradeda tartis vykstant ginčui“, – sakė viceministrė.
Daugiausia ginčų – dėl neteisingai sumokėto arba nesumokėto darbo užmokesčio. Darbo tarybų atsiradimas, kaip sakė viceministrė, irgi teigiamas žingsnis, o ir narystė profesinėse sąjungose auga.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovė I.Ruginienė nebuvo tokia optimistiška. Darbo tarybos – naujovė, tačiau jos nežino, ką veikti, pastebėjo ji.
Pasak jos, yra manančių, kad tai tapo net našta darbuotojams, nes per dešimt darbuotojų turinčiose įmonėse privalu steigti darbo tarybas. Tiesa, tai sudaro tam tikrą konkurenciją profesinėms sąjungoms. „Negaliu pasakyti, kad darbuotojų atstovavimas žymiai pagerėjo“, – teigė ji.
Dėl naujų darbo vietų ji irgi abejojo. „Dokumentas negali sukurti darbo vietų, turi atsirasti kitos aplinkybės“, – mano ji. Tačiau ji sutinka, kad ilgalaikių išmokų darbo fondas yra sėkmingai įgyvendinta naujovė, kai darbdaviai kaupia lėšas į šį fondą, o jis skirstomas esant masiniams atleidimams. Tiesa, fondas yra menkai panaudojamas, pastebėjo I.Ruginienė.
„Nei tada džiaugsmingai sutikome naują Darbo kodeksą, nei dabar žiūrime su pasididžiavimu“, – pareiškė I.Ruginienė.
Apie lankstumą – skirtingai
Investuotojai teigiamai vertina Darbo kodekso poveikį, nors, pasak Investuotojų forumo vadovės Rūtos Skyrienės, nepavyko pasiekti žadėto lankstumo. Prie to esą prisidėjo valdžių kaita. „Visi straipsniai buvo mažinantys lankstumą ir atiduota duoklė profesinės sąjungoms“, – mano R.Skyrienė. Visgi ji sutiko, kad Darbo kodeksas padeda sukurti naujų darbo vietų.
Tomas Bagdanskis, Darbo teisės advokatas, pastebėjo, kad naujame Kodekse, palyginti su senuoju, yra trečdalis naujų darbo normų ir jos negalėjo išbalansuoti darbuotojų ir darbdavių santykių. Teisininkas taip pat gyrė Darbo ginčų komisiją – jau vien tik dėl to, kad nė vienai pusei nereikia atlyginti nei žalos, nei bylinėjimosi išlaidų.
Daugiau atleidimų – darbdavio iniciatyva, pastebėjo dar vieną tendenciją T.Bagdanskis, ir tai rodo lankstumą, nes anksčiau visiškai dominavo išėjimas savo noru. Be to, derybos dėl darbo sutarties nutraukimo dabar dažniau prasideda nuo prašymo išmokėti pusės metų atlyginimo kompensaciją.
