15min lapkritį jau rašė apie Techninės pagalbos neįgaliesiems centrą (TPNC), kuris neįgaliesiems teikia konsultacijas ir telefonu. Tiesa, jos gyventojams kainuoja po 9 centus už minutę, nors turėtų būti nemokamos.
Po šio teksto publikavimo socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis TPNC direktorei Ilonai Orgurcovai skyrė įspėjimą. PLAČIAU ČIA.
Šįkart 15min bendravo su viena neįgalų paauglį vaiką auginančia mama, kuri dalijosi karčia patirtimi bendraujant su TPNC.
Darbo kėdutės laukia ilgiau nei 2 metus
„Mano supratimu, tai yra visiškai nereikalinga institucija, kuri neatlieka jokios realios funkcijos. Keliolika metų esame jų klientai, bet kiekvieną kartą atrodo, kad tu vis nežinai, ko galima tikėtis iš to centro“, – kalbėjo mama, norėjusi išlikti anonime.
Ji pasakojo, kad savo neįgaliam vaikui darbo kėdutės (tai kėdė su ratukais, turinti stalą) iš TPNC laukia jau ilgiau nei 2 metus, o elektrinio vežimėlio – daugiau nei metus.
„Tu žinai, kaip reikia pradėti procedūrą, bet kaip ji pasibaigs, niekada nežinai. Mes centrui jau net nebeprimename apie tą darbo kėdutę, bet turbūt vis dar stovime kažkokioje eilėje“, – sakė mama.
Į klausimą, kodėl reikalingų priemonių reikia taip ilgai laukti, TPNC atstovė konkrečiai nepakomentavo, nes neturėjo tikslių duomenų apie vaiką, tačiau socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja ryšiams su visuomene Eglė Samoškaitė komentare 15min teigė, kad tai nėra normalu.
„Ne, tokie terminai mums neatrodo normalūs. Tačiau norint detaliau pakomentuoti ar išspręsti jūsų minimą situaciją, turėtume žinoti asmens duomenis ir kontaktus“, – dėstė ji.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), kuriai TPNC yra pavaldus, atstovė atkreipė dėmesį, kad nuo pernai rugsėjo įsigaliojo nauji pakeitimai.
„Centro padaliniai žmones techninės pagalbos priemonėmis turi aprūpinti prašymo pateikimo dieną, o jeigu nėra tokios galimybės iškart, tuomet ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos. Žmogui pageidaujant centras tam tikras techninės pagalbos priemones pristato į namus“, – teigė ji.
Techninės pagalbos priemonėmis centras turi aprūpinti prašymo pateikimo dieną, o jeigu nėra tokios galimybės iškart – ne vėliau kaip per 6 mėnesius, – teigė E.Samoškaitė.
Į namus neatvyksta, nes neprivalo?
Nors ministerija mini priemonių pristatymo į namus galimybę, neįgalų vaiką auginanti mama tvirtino, kad TPNC atstovai niekada nebuvo atvykę į jų namus. Įprastai, priemonei iš TPNC gauti gydytojas skiria pažymą, su ja reikia atvykti į centrą, pateikti dokumentus ir pasiimti/ laukti priemonės.
„Techninės pagalbos centras nei karto nėra pasižiūrėjęs į mūsų neįgalų vaiką: matavęs, įvertinęs, kas jam tinka, kas netinka“, – apgailestavo mama.
Lietuvos negalios organizacijų forumo direktorė Henrika Varnienė taip pat žeria kritiką TPNC. Pasak jos, centro darbuotojai turėtų atvažiuoti į vietą, kur neįgaliajam reikia pagalbos ir tik įvertinę visus jo poreikius pasiūlyti tai, kas tinkamiausia neįgaliojo situacijai, o ne skirti priemones iš sandėlio.
Tačiau TPNC Vadovybės atstovė kokybei Daumantė Verseckaitė akcentavo, kad TPNC specialisto funkcija – pagal individualius asmens poreikius ir naudojimosi galimybes pritaikyti techninės pagalbos priemones. O esant poreikiui, dėl techninės priemonės paskyrimo centro specialistas konsultuojasi su asmens gydytoju, tačiau važiuoti į namus nėra numatyta.
„Neįgaliųjų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis ir šių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarkos apraše nenumatyta, kad centro specialistai turi vykti į asmenų namus“, – teigė ji.
Dar viena problema, kurią mini neįgaliųjų asociacijos atstovė H.Varnienė – neįgalieji ir jų giminaičiai ne visada tiksliai žino, kokios priemonės jiems būtų tinkamiausios, jiems trūksta daugiau informacijos, o ją ne visada suteikia TPNC darbuotojai.
„Va čia ir yra didžiausia bėda – žmogus turi tapti ekspertu, išsinagrinėti visus katalogus, kad tiksliai žinotų, ar jam šitas tinka, ar netinka“, – 15min sakė ji.
TPNC laukia reorganizacija?
Daugiau nei prieš pusmetį Lietuvos negalios organizacijų forumas (LNF) visuotiniame susirinkime priėmė rezoliuciją dėl neįgaliųjų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis, kur išdėstė argumentus, jog TPNC administracija nesusitvarko su jai pavestomis administracinėmis/vadybinėmis funkcijomis bei užduotimis.
Rezoliucija buvo nusiųsta kelioms institucijoms, tarp jų ir SADM. Kokie sprendimai priimti ir kas pasikeitė nuo to laiko?
E.Samoškaitė vardijo, kad buvo surengti Viešųjų pirkimų tarnybos ir TPNC atstovų susitikimai, jog būtų galima sklandžiau ir labiau individualizuotai pirkti techninės pagalbos priemones neįgaliesiems, TPNC organizavo mokymus apie individualizuotą priemonių konkrečiam asmeniui parinkimą ir kt. Be to, SADM atliko TPNC veiklos ir finansų valdymo auditą, kurio rekomendacijas centras turi įgyvendinti.
Tačiau pasak Lietuvos negalios organizacijų forumo direktorės, organizavimo tvarka TPNC vis dar yra neatliepianti žmonių su negalia poreikių.
SADM atstovė informavo, kad pagal ministerijos patvirtintas audito rekomendacijas ir jų įgyvendinimo planą numatyta, jog ministerijos specialistai iki 2020 m. kovo 31 d. socialinės apsaugos ir darbo ministrui pateiks siūlymus dėl centro veiklos optimizavimo.
