Kitos interviu temos
- Lietuva koncentruoja dėmesį į potencialius Pietų Korėjos, Japonijos ir Taivano investuotojus, deramasi ir su partneriais iš „tradicinių“ rinkų.
- Labiausiai siekiama pritraukti aukštą pridėtinę vertę kuriančių investicijų į gyvybės mokslų, inžinerinės pramonės, globalių paslaugų centrų, programinės įrangos ir IT segmentus
- Užsienio investicijų apimtys Lietuvoje turėtų gerokai išaugti
- „Deutsche Bank“ svarsto Lietuvoje įkurti paslaugų centrą
- Lietuva siekia pakviesti į šalį Taivano banką, tačiau tai – ne „Investuok Lietuvoje“ rūpestis
- Lenkijai, Vengrijai ir kitoms skiriant šimtus milijonų eurų subsidijų naujiems užsienio investuotojams Lietuva praranda konkurencingumą.
Jo teigimu, tai galėtų būti elektrinių itin moderni dviračių ir elektromobilių komponentų gamykla, o derybų procesas – nuo kontaktų iki sutarties pasirašymo – nėra greitas ir trunka vidutiniškai dvejus–trejus metus.
„Mes konkrečiai ir orientuojamės į diskusijas apie mikromobilumo ir su juo susijusius projektus. Mikromobilumas – tai yra viskas, kas papuola po komponentais elektriniams dviračiams, elektromobiliams ir visam e. transportui. Su Taivanu turbūt čia yra didžiausias fokusas – į gamybinius projektus ir tai, kas laukia su jais, man kol kas atrodo pozityviai“, – interviu BNS teigė E.Čivilis.
Pasak jo, užsienio investuotojai ateityje Lietuvoje sukurs, tikėtina, mažiau darbo vietų, tačiau didės jų kapitalo apimtys – bus kur kas daugiau investicijų į ilgalaikį turtą, daugiau nei 100 mln. eurų vertės dideles gamyklas.
– 2021-ųjų rudenį pradėjęs vadovauti „Investuok Lietuvoje“ sakėte, jog agentūra tuo metu derėjosi su 117 potencialių investuotojų į Lietuvą. Kiek iš jų per daugiau nei dvejus metus atėjo į mūsų šalį?
– Tokios statistikos nerenku, su kuo konkrečiai pakalbame ir kas ateina. Mūsų galutinis tikslas yra tie klientai, ir tie projektai, kurie pasirenka Lietuvą. Reikia suprasti, kad šitas procesas (derybos su potencialiais investuotojais – BNS) yra tipinis pardavimo procesas: (prasidedantis – BNS) nuo to, kad tu kalbiesi su labai daug, po to piltuvėliu iš plataus sąrašo atsiduri investuotojų pasirinkimų sąraše, iš šio sąrašo jau atsiduri trumpajame sąraše. Galiausiai kompanijos dažniausiai vyksta į tą trumpąjį (šalių – BNS) sąrašą apsižiūrėti gyvai ir tik tada yra priimamas sprendimas.
