E.Gentvilas: antiinfliacinių priemonių paketas – po sprendimo dėl finansavimo gynybai

Kai kurie valdančiosios koalicijos atstovai sako, kad dėl įvairių valdžios siūlomų antiinfliacinių priemonių Seimas apsispręs po to, kai bus priimtas sprendimas didinti finansavimą šalies gynybai. Pasak Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo, priėmus biudžeto pataisas dėl gynybos finansavimo bus svarstoma, kokių priemonių reikia imtis siekiant amortizuoti sparčiai kylančias naftos, dujų ir kitų išteklių kainas.
Eugenijus Gentvilas
Eugenijus Gentvilas / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

„Kur galėjo būti nesutarimas, kad opozicinės frakcijos sako, kad reikia spręsti antiinfliacinių priemonių paketą taip pat. Tai rastas bendras sutarimas: skubos tvarka – gynybai, tada žiūrime, analizuojame, kaip keičiasi pasaulio rinkose kainos, ties kokia riba nusistovi naftos kaina, dujų kaina, tada mes matysime infliacijos mastelius ir tada imamės normaliai peržiūrėti biudžetą“, – pirmadienį po Seimo frakcijų lyderių susitikimo su premjere sakė E.Gentvilas.

Kada tiksliai Seime būtų sprendžiama dėl antiinfliacinių priemonių paketo, E.Gentvilas neatsakė.

„Aš pacituosiu premjerę – ji pasakė: kai nusistovės ar matysis aiški tendencija dėl naftos kainų rinkose. Tai yra pagrindinis infliacijos šaltinis. Jeigu tai nusistovės balandį, tai vienas dalykas, gali būti birželį...“, – sakė Seimo narys.

Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas teigė, kad dėl antiinfliacinių priemonių poreikio daugiau aiškumo bus po kelių savaičių, kai bus aiškesnis karo Ukrainoje bei kylančių naftos ir dujų kainų poveikis šalies verslui bei gyventojams.

„Vertinant dabartinį kontekstą, artimiausios keletas savaičių bus labai svarbios, kada mes iš tikrųjų pamatysime dabartinio karo įtaką Lietuvos ekonomikai. Ir ne tik vartotojams, šilumos ar degalų kainoms, bet taip pat ir gamintojams, verslui, žaliavų atsivežimo tikruosius trikdžius ir mastus. Ir dėl to mes galėsime pasakyti daugiau apie tai, kokį Lietuvos biudžetą ir kokias priemones iki galo šių metų eigoje reikia nusimatyti“, – sakė V.Mitalas.

Pasak E.Gentvilo, prezidento Gitano Nausėdos siūlymas didinti neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) nuo 460 iki 510 eurų ir mokėti vienkartines 100 eurų išmokas kai kurioms labiausiai socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms susitikime atskirai nebuvo svarstomas.

„Atsargiau taškykime pinigus, o geriausia jų išvis netaškykime. (...) Aš ir toliau manau, kad tai, kas neišvengiama – gynybiniai poreikiai – turi būti užtikrinti. Kitur stabtelime ir tikrai neprisiiminėjame įsipareigojimų“, – paklaustas, ar planuojanti didinti finansavimą gynybai nereikėtų atsargiau prisiimti įsipareigojimų kitose srityse, teigė E.Gentvilas.

Premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę pareiškė, kad Vyriausybė jau ruošiasi scenarijui, kaip pristabdyti toliau kylančias energetikos išteklių kainas ir padėti gyventojams sušvelninti jų padarinius.

Pasiūlymus, kaip gyventojams sušvelninti infliacijos padarinius, Seimui jau pateikė ir prezidentas, ir Vyriausybė, ir pavieniai parlamentarai.

Opozicija yra registravusi pluoštą pataisų, kuriomis siūlo mažinti arba naikinti PVM maistui, dujoms, elektrai.

Vyriausybė yra pritarusi atgaline data centralizuotam šildymui įvesti nulinį PVM tarifą nuo sausio iki šildymo sezono pabaigos, o prezidentas siūlo didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) ir mokėti vienkartines 100 eurų išmokas kai kurioms labiausiai socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų