„Yra piktnaudžiavimo galimybė, kad jie (trečiųjų šalių piliečiai – BNS) apskundžia Migracijos departamento sprendimus panaikinti leidimą gyventi teismui. Ir kol teismas išnagrinės departamento sprendimo teisėtumą, jie gali likti ir toliau dirbti Lietuvoje, nes leidimas gyventi faktiškai dar nėra panaikinamas“, – antradienį LRT radijui sakė E.Gudzinskaitė.
„Tokiu būdu jie šešis mėnesius sau prasitęsia galimybę čia uždarbiauti. Pastebime, kad šitas piktnaudžiavimas vis labiau plinta“, – kalbėjo ji.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Migracijos skyriaus vadovas Audrius Šantaras LRT radijui sakė, kad VSAT nuo sausio 1 dienos kartu su policija ir Migracijos departamento pareigūnais visoje Lietuvoje patikrino 44 užsieniečius ir nustatė 19 asmenų, gyvenančių Lietuvoje be leidimo.
Šiems trečiųjų šalių piliečiams nurodoma per 30 dienų išvykti iš Lietuvos.
„Yra problema, kad dalis žmonių bando gudrauti, bando pasilikti maksimaliai per tą išvykimo laiką. Tada jų reikia vėl ieškoti ir surašyti prievartinio išsiuntimo sprendimus. Arba neretai jie išvyksta į kitas valstybes“, – sakė E.Gudzinskaitė.
Jos teigimu, 2023 metais apie 17 tūkst. užsieniečių Lietuvoje įsidarbino vienoje įmonėje, tačiau iš tikrųjų dirbo kitoje. Anot departamento vadovės, leidimą gyventi Lietuvoje pagal darbo sutartį gavę migrantai dažnai veikia pagal individualios veiklos pažymą, dirba, pavyzdžiui, pavėžėjais.
Anot departamento vadovės, institucija po pernai atlikto 500 pavėžėjų tyrimo nustatė, jog iš jų piktnaudžiauja apie 13 proc.
E.Gudzinskaitė, be to, pranešė, kad Lietuvoje yra įmonių, kurios kviečia darbuotojus iš užsienio dirbti, pavyzdžiui, statybos ar transporto įmonėse ir nesant užsakymų išleidžia juos neapmokamų atostogų, per kurias jie dirba kitus darbus. Tokioms bendrovėms gali būti atimta teisė įdarbinti užsieniečius.
Pasak E.Gudzinskaitės, Migracijos departamentas pernai išdavė 83 tūkst. leidimų laikinai gyventi.
