„Amazon“ atvejis – jau ne pirmas toks rinkoje. Vis daugiau didžiųjų korporacijų nusprendžia sugrįžti į realybę, egzistavusią dar prieš COVID-19 pandemiją. Priežastys – paprastos ir suprantamos. Darbdavys nori būti užtikrintas, kad darbo metu darbuotojai atlieka jiems priskirtas užduotis, yra visada pasiekiami, bendrauja su kolegomis tam, kad greičiau pasiektų užsibrėžtų tikslų.
Vis dėlto, kaip parodė pandemijos laikai – efektyviai ir sklandžiai dirbti įmanoma ne tik tada, kai visi darbuotojai yra fiziškai biure. Svarbiausia – pasitikėjimu ir sąžiningumu paremti darbdavio ir darbuotojo santykiai. Kol ir darbdavys, ir jo darbuotojai vienodai supranta, kad taisyklė „darbo metu reikia dirbti“ galioja ne tik biure, b et ir namuose, nuotolinis ir hibridinis darbo modeliai gali sėkmingai veikti beveik visose organizacijose, kurioms tai leidžia jų veiklos specifika.
Tai kodėl „Amazon“ nusprendė priimti tokį sprendimą? Dėl to, kad paprasčiausiai gali sau tai leisti, nes yra visame pasaulyje žinomas ir patrauklus darbdavys. Tokios organizacijos kaip „Amazon“ – daugelio svajonių darbovietė. Galimybė savo gyvenimo aprašyme nurodyti patirtį tokioje įmonėje vilioja ne vieną, nes tai atveria visai kitus horizontus tiek dabartinei, tiek ir ateities karjerai.
Todėl „Amazon“ gali pernelyg nesijaudinti ar šis jų sprendimas nepakenks išsaugant esamus ar ieškant naujų talentų. Dauguma esamų darbuotojų, tikėtina, susitaikys su pokyčiais, nes norės išsaugoti patrauklią darbo poziciją. Na, o tuos, kurie nuspręs atsisveikinti su „Amazon“, tikrai greitai pakeis specialistai, kurie yra pasiryžę dėl tokių pozicijų visą savaitę dirbti iš biuro.
Vien liepimo grįžti į biurą – neužteks
Kvietimas visą darbo savaitę dirbti biure šiuolaikinėje darbo rinkoje privalo atkeliauti ir su papildomomis naudomis darbuotojams. Pavyzdžiui, visai neseniai viešojoje erdvėje nuskambėjo dar vienos įmonės istorija, kuri taip pat kaip ir „Amazon“ nusprendė savo darbuotojus susigrąžinti pilnam darbui iš biuro. Tam, kad šis procesas įvyktų sklandžiai, įmonė atliko ir papildomus veiksmus – biuro pastate įrengė maisto parduotuvę ir net vaikų darželį. Šiuos ir kitus panašius privalumus, pavyzdžiui, valgyklą, užkandžių ir gėrimų barą, sporto salę, dušus, drabužių valyklą, savo darbuotojams gali pasiūlyti tik didesnės įmonės.
Mažesnėse rinkose, pavyzdžiui, Lietuvoje, veikiančios organizacijos dažniausiai negali sau leisti priimti tokius drastiškus sprendimus, nes tai galimai reikštų talentų praradimą. Taigi, tokiems darbdaviams lieka du pasirinkimai:
- Kompensuoti darbuotojams kylančius nepatogumus kasdien važiuojant į darbą papildomomis naudomis, pavyzdžiui, išties konkurencingu atlyginimu, išskirtiniu naudų paketu ir pan.
- Susitaikyti, kad naujų talentų teks ieškoti iš gerokai siauresnio potencialių kandidatų sąrašo, nes darbuotojai mieliau rinksis konkurentus, siūlančius galimybę dirbti nuotoliu arba hibridiniu darbo modeliu.
Todėl tikėtina, kad dauguma Lietuvos darbdavių artimiausiu metu neturėtų visiškai atsisakyti darbo iš namų. Tai – džiugi žinia darbuotojams. Vis dėlto, svarbu nepamiršti, kad šios papildomos naudos nėra privalomos. Darbdavys, pastebėjęs, kad darbas nuotoliu kenkia organizacijos efektyvumui, o sprendimai, pasitelkti situacijai gerinti neveikia, turi pilną teisę imtis atitinkamų veiksmų, pavyzdžiui, susigrąžinti darbuotojus atgal į biurą.
