Euro zonos reformos plano idėja buvo nustumta į ES lyderių susitikimo užribį, o liūto dalis dėmesio šio susitikimo metu atiteko Italijos pozicijai migrantų klausimu.
ES prezidentas Donaldas Tuskas į penktadienio diskusiją dėl euro zonos reformų pakvietė ir valiutos blokui nepriklausančias valstybes, siekdamas parodytų paramą mažesnėms šalims, kurias neramina vokiečių ir prancūzų dominavimas.
27-ių ES valstybių lyderiai, be Didžiosios Britanijos, didžiąją dalimi atmetė grandiozinius E.Macrono ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pasiūlymus reformuoti euro zoną, ypač – kurti bendrą euro zonos biudžetą.
Prancūzija ir Vokietija sudaro beveik pusę visos euro zonos ekonomikos ir kompromisas tarp jų paprastai priveda prie susitarimo tarp visų 19 valiutos bloko narių.
Tačiau mažesnės euro zonos šalys, su Nyderlandais priešakyje, išreiškė nepasitenkinimą tuo, kad pranešimus apie ES ateitį iš aukštai nuleidžia galingiausios valstybės.
E.Macronas, siūlydamas euro zonos biudžetą, pabrėžė, kad ši idėja būtų simbolinis žingsnis labiau centralizuotos Europos link.
„Aš nekenčiu simbolinio lygio. Tai yra tikri pinigai iš tikrų mokesčių mokėtojų kišenių“, – po derybų piktinosi Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte.
„Kas yra euro zonos biudžetas? Aš teigčiau, kad mes jau turime euro zonos biudžetą, kurį sudaro 200 mlrd. eurų (ES biudžetą)“, – pridūrė jis.
Griežtesnes fiskalines pozicijas užimančios šalys, kurioms paprastai vadovauja Vokietija, baiminasi, kad euro zonos biudžetas bus dar viena nereikalinga monetarinė sąjunga, kuria disciplinuotos Šiaurės Europos šalys rems neatsakingai išlaidaujančius pietiečius.
Penktadienį buvo aptarti ir kiti pokyčiai, pavyzdžiui, euro zonos finansinės pagalbos fondo Europos stabilumo mechanizmo (ESM) pertvarka į Europos valiutos fondą.
Tačiau europiečiai vis dar nesutaria dėl to, kokį vaidmenį šis pertvarkytas fondas atliktų, todėl diskusija dėl detalių buvo nukelta į gruodžio mėnesį.
Europos lyderiai taip pat sutarė pratęsti diskusijas dėl indėlių draudimo schemos, kuriai ilgus metus priešinasi Berlynas. Vokietija bijo, kad tokia schema įpareigos juos gelbėti trapius bankus tokiose valstybėse kaip Graikija ar Italija.
