Tačiau ne mažiau svarbus punktas – tai rekordiškai didėjantis finansavimas savivaldybėms -net 13,7 proc. Reikia pripažinti, kad savivaldybės tokio smarkaus finansavimo šuolio nėra mačiusios jau daug metų. Joms numatomas didžiausias pajamų augimas iš visų valdžios sektorių. Daugiau nei pusė milijardo eurų yra dideli pinigai ir tvirta paskata savarankiškumo stiprinimui.
Jei, pavyzdžiui, 2021 m. savivaldai buvo skirta 3 753,2 mln. eurų, tai 2022 m. numatyta skirti papildomai 514,5 mln. eurų daugiau. Pajamos savarankiškoms funkcijos finansuoti kitąmet turėtų augti 15,8 proc. (355,4 mln. eurų) iki 2,611 mlrd. eurų, valstybės biudžeto dotacijos – 10,6 proc. (iki 1,657 mlrd. eurų).
Į Seimo rinkimus ėjome išsikėlę prioritetą skatinti savivaldos savarankiškumą, suteikti galimybę savivaldybėms pačioms valdyti savo finansus ir biudžetus. Tad smarkiai augantis savivaldybių biudžetas – didelis laimėjimas, stiprinant savivaldybių nepriklausomumą nuo centrinės valdžios.
Galima pasidžiaugti, kad nepasitvirtino liūdnos prognozės ir pajamos savarankiškoms funkcijoms finansuoti auga net iki 355 mln. eurų. Tačiau deleguotų funkcijų finansavimo poreikis nėra pilnai įvertintas. Imkime pavyzdžiu ugniagesius, kuriems dar 2021 m. pradžioje buvo padidintas minimalus atlyginimas 35 eurais, o nuo 2022 m. numatoma minimalią algą kelti nuo 607 eurų iki 730 eurų. Ir nors savivaldybių ugniagesių pareiginės algos bazinis dydis taip pat keliamas iki 181 euro, bet kaip ir praėjusiais metais, valstybės biudžete tam papildomų lėšų nenumatyta. Šiuo metu savivaldybių priešgaisrinėms tarnyboms dar trūksta 4,5 mln. eurų. Taigi, Vyriausybė turėtų numatyti finansavimą ugniagesiams, kad šie įsipareigojimai negultų tik ant savivaldybių pečių. Trūkstamų lėšų ugniagesių atlyginimams būtų galima skirti iš akcizo mokesčio gautų viršplaninių biudžeto pajamų arba iš Vidaus reikalų ministerijai skiriamų asignavimų.
Taip pat, šiek tiek neramina griežta Vyriausybės pozicija savivaldybių skolinimosi politikos atžvilgiu. Manome, kad reiktų numatyti lankstesnes galimybes savivaldybėms skolintis ES finansuojamiems projektams, taikant fiskalinės drausmės išimtis ir savivaldai. Jei jau ES ir Lietuva pritarė kryptims, kurios bus finansuojamos, tai neturėtume palikti trikdžių tiems tikslams pasiekti. Esame tikri, kad savivaldybės įgyvendins užsibrėžtus tikslus ir numatytus projektus, tačiau ribotos galimybės pasiskolinti gali juos pristabdyti.
Nepaisant to, 2022 m. biudžetas yra tvarus, pasižymi atsakinga finansų politika, mažėjančiu valstybės deficitu, socialiniu jautrumu mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms ir, be abejo, garantuoja savivaldos plėtrą.