Lapkričio 12 d. G.Gižas atsiuntė papildymą, kuriame teigia, kad bankroto administratorė vengia viešumo – straipsnio apačioje.
Į 15min G.Gižas kreipėsi pats, norėdamas papasakoti savą „Eagle Vision“ bankroto versiją. Šį prekės ženklą valdė bendrovė UAB „Regėjimas“, įkurta 1992 metais.
Papasakota istorija primena detektyvą: kol gydėsi, 2016–2018 m. G.Gižas buvo atitrūkęs nuo įmonės. Tačiau pernai pamatė, kad finansinė situacija prasta ir pats kreipėsi dėl bankroto. Teismui paskyrus bankroto administratorių, G.Gižas persigalvojo – susitaręs su kreditoriais, atsiėmė ieškinį. Tačiau bankrotas tęsėsi įtraukus darbuotojus kaip kreditorius. Pasak G.Gižo, teismas taip negalėjo elgtis, o bankroto administratorius negalėjo perimti jo įmonės. Bet perėmė. Taip pat iš įmonės esą buvo pavogti jo asmeniniai pinigai – 127 tūkstančiai eurų, o teisėsauga nesiima tyrimo.
Tačiau buvusi įmonės darbuotoja Rūta Bacevičiūtė atsidūsta, kad įmonės vadovas pats bandė „išvesti“ turtą iš įmonės, yra prisimelavęs, iškėlęs nepagrįstų kaltinimų, todėl metus darbuotojams teko varstyti teisėsaugos duris, jie patyrė didelę moralinę žalą ir iki šiol neatgauna jiems priklausančių atlyginimų. Pasak jos, administratorius atėjo „ant plyno lauko“.
Bankroto procedūras atliekančios UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras" (BAITPC) vadovė Inga Dūdienė siūlo kritiškai vertinti G.Gižo teikiamą informaciją ir vadina ją nepagrįsta.
Vienas iš „Regėjimo“ kreditorių, neatgavęs 30 tūkst. skolos, teigė, kad jau seniai buvo pinigus nurašęs ir nebesitikėjo jų atgauti, skaudžios netekties jis prisiminti net nenori. Apie darbą įmonėje nekalba ir ankstesnė įmonės vadovė.
15min negali patikrinti daugelio vadovo teiginių – dalis jų prieštarauja įsigaliojusioms teismo nutartims.
Pirmas epizodas: bankroto siekė pats – apsigalvojo
G.Gižas pasakoja, kad verslas prie bankroto ėjo palaipsniui, kadangi jis versle nedalyvavo.
„2014 m. pabaigoje aš slidinėjau Prancūzijoje, grįžau, ir buvo pernešiotas infarktas. Mane stentavo (plėtė kraujagysles) ir patarė pasitraukti, nes įtampa ir taip toliau. Aš pasitraukiau iš verslo. Įmones perėmė dukra, sūnus ir žmona. 2016 m. patyriau antrą infarktą. Verslas pradėjo smarkiai kristi, tą mačiau. Bet čia jau šeimos problemos, sakykime. Nuo manęs slėpė ataskaitas, visokio velnio buvo“, – kalba G.Gižas.
Jis įsitikinęs, kad verslo niekas neprižiūrėjo – pernai įmonei vadovavusi dukra pagimdė.
„Slėpė nuo manęs, bet aš jaučiau, kad yra bloga finansinė situacija. Aš pats perėmiau verslą atgal, paprašiau, kad padarytų balansą. Pamačiau, balansas toks, kad reikia kreiptis dėl bankroto, kad nepavėluočiau, nes, žinote, paskui bankroto administratoriai pradeda į asmeninį turtą žiūrėti. Tai va, taip ir kreipiausi“, – sako G.Gižas.
2018 m. liepą Kauno apygardos teisme priimtas G.Gižo pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas liepos 31 dieną bylą ir iškėlė. Tuo metu įmonė dar turėjo 5 parduotuves.
„Per tą laiką aš pradėjau dirbti su savo pagrindiniais kreditoriais, kuriuos pažįstu, kad atidėtų mokėjimus, kad balansas pasidarytų teigiamas. Pradėjau daugiau gilintis ir supratau, kas yra bankrotas – kreditoriai iš esmės nieko neatgauna, o bankroto administratoriai viską pasidalija ir t.t. Aš susitariau su keliais dideliais kreditoriais atidėti mokėjimus metams, kad balansas pasikeistų, ir atšaukti bankrotą“, – pasakoja G.Gižas.
Jis neslepia, kad jam teismo paskirta bankroto administratorė netiko.
„Aš iš pradžių naiviai žiūrėjau – na, bankrotas, tai bankrotas. Kai padaviau teismui dokumentus, ieškojau pažįstamų, ieškojau advokatų, kas man papasakotų, kas yra bankrotas. Kai pagal tvarką man paskyrė administratorę I.Dūdienę, tai man parodė. Sako, anksčiau rašydavo ant servetėlių, o dabar rašo tik ant skaičiavimo mašinėlės. Klausiu, ką rašo. Na, sako, 30 tūkst. eurų jiems mažiausia, o 50 tūkst. eurų normalu, kad ramybę turėtum. Sakau, kokią dar ramybę, viskas toje įmonėje normalu“, – kalba G.Gižas.
Tada, anot G.Gižo, „dingo buvusi direktorė“ (įmonei laikinai vadovavo R.Bacevičiūtė, jos komentaras – žemiau), jis ją įtaria suokalbiu su bankroto administratore.
„Kai tik atėjau, man R.Bacevičiūtė sakė: „Gediminai, aš iki paskutinės dienos būsiu su tavimi, padėsiu, jūs su manimi gerai elgėtės“ ir taip toliau. Ji dingsta, neatsako į skambučius, matau susitikęs, kad žmogus nebe tas, kardinaliai pasikeitęs“, – pasakoja G.Gižas.
Verslininkas pasakoja, kad pernai rugpjūčio 9 dieną bankroto administratoriai su antstoliu susirinko parduotuvių raktus, nors teismo nutartis dėl bankroto dar buvo neįsiteisėjusi.
„Pradėjau ieškoti baudžiamųjų bylų teisininko, susiradau advokatą, buvusį prokurorą, ir jam viską išdėsčiau – mes per naktį surašėm pareiškimą prokuratūrai, kas įvyko. Neįsiteisėjus nutarčiai bankroto administratorė dar yra niekas, o ji užvaldė įmonę, paėmė visus raktus“, – pasakoja G.Gižas.
Tačiau, anot jo, tyrimas nieko nesiaiškino, nors prokuratūrai nurodyti keli Baudžiamojo kodekso straipsnių pažeidimai. Parduotuvėse pakeitus spynas, G.Gižas teigia nebegalėjęs į patalpas patekti, tačiau „niekas nieko netyrė“.
Antras epizodas: kaltina įmonę užvaldžius neteisėtai
G.Gižas įsitikinęs, kad jam apskundus teismo nutartį bankroto byla apskritai nebegalėjo įsiteisėti, tačiau bankroto administratorė nurodė datą turto perdavimui.
„Su advokatu pirmadienį atėjome perduoti turto, nors aš penktadienį teismui apskundžiau nutartį, kad nenoriu bankroto bylos. Tokiu būdu nutartis iš viso neįsiteisėjo. Aš pasiėmiau savo baudžiamųjų bylų advokatą eiti perduoti tą turtą. Bankroto administratorė su buvusia mano direktore atvažiuoja 10 val. į Kauno „Akropolį“, pamato mane su advokatu ir pabėga. Aš rašau, tai ar bus perdavimas, ar ne. Tai jūs apskundėt nutartį, nutartis neįsiteisėjo. Ji pati supranta, kad yra niekas, ji pabėgo. Ir prasidėjo visi dalykai“, – pasakoja G.Gižas.
Jis paaiškina, kad buvusi vadovė R.Bacevičiūtė kreipėsi į teismą, prašydama įtraukti ją trečiuoju asmeniu – tai pagrindas bankroto bylai tęsti.
„Kad įtrauktum į bankrotą, reikia kreiptis per 30 dienų, ten yra formalumai. Nors aš atsiimu ieškinį, teismas toliau tęsia bylą dėl bankroto. Grubiai pasakysiu – jis pats sau pasiskiria bylą, ko negali daryt. Reiškia, jau atsiranda suinteresuotumas teisme, kad reikia įmonę užlenkt ir gina tą bankroto administratorę“, – pyksta G.Gižas.
Vis tik apeliacinis teismas konstatavo, kad verslininkas neteisus – kreditoriai į bylą įtraukti pagrįstai. R.Bacevičiūtė į bylą įtraukta rugsėjo 7 d., spalio 2 d. teisme gauti ir dar 18 įmonės darbuotojų reikalavimai, rodo nutartis.
Trečias epizodas: dingo 127 tūkstančiai eurų?
Pasak G.Gižo, netekus raktų nuo parduotuvių, iš įmonės dingo jo asmeninės lėšos – 127 tūkst. eurų – ir dalis įmonės dokumentų.
„Per apklausą prokuratūroje, kol aš dar nebuvau įėjęs į biurą, tyrėjui pasakiau, kad biure esu pasidėjęs savo asmeninius 127 tūkstančius eurų grynaisiais. Tai jo tik akys sublizgėjo, kad reikia daryti patikrinimą. Sakau, palauk, ten mano asmeniniai pinigai“, – kalba G.Gižas.
Anot jo, su teisininkais tuo metu nuspręsta gręžti spynas ir atsiimti turtą, kol bankroto byla nebuvo įsiteisėjusi.
„Aš pasiėmiau biurą, išsigręžiau skylę, tai antstolio yra fiksuota. O ten viskas, dokumentai išvartyti, ir t.t., kažkieno ten būta. Pinigų nėra, jie pavogti. Keli laikraščiai rašė apie tą pinigų dingimą, Kauno komisaras labai garsiai pasisakė, kad gal verslininkas sukčiauja ir taip toliau“, – pasakoja G.Gižas.
Pasak jo, teisėsauga nutraukė visus tyrimus, dėl kurių jis kreipėsi, netgi neprašė saugos tarnybos saugotų vaizdo kamerų įrašų, kurie galėtų įrodyti jo tiesą.
„Jie iškratė mane, ar aš galėjau turėti tuos pinigus. Ir daugiau nieko nedarė“, – sako G.Gižas. Jis vardija, kad raktus galėjo turėti ir pastato administratorius, ir bankroto administratorius, dar patalpose, anot jo, lankėsi ir buvusi vadovė.
Įrodymų, kad pinigus turėjo, jis 15min nepateikė. Kelis kartus perklausėme, kodėl asmeninius pinigus laikė įmonėje.
„Sakykim, pusiau asmeniniai. Bet tai vis tiek mano pinigai. Kadangi tuo pačiu metu prasidėjo bankrotas ir skyrybų procesas namuose, žmona pradėjo viską tempti per savo advokatą iš namų. Aš laikinai tuo metu palikau ir viskas, kol nepriėmiau kito sprendimo. Nes žinojau, kad ten niekas nevaikšto“, – kalba G.Gižas.
Verslininkas teigia prašęs nušalinti ir tyrimą atlikusį prokurorą, tačiau jį pakeitus ikiteisminis tyrimas vis tiek nebuvo pradėtas.
Dar G.Gižas tvirtina sau iš įmonės persivedęs avansą tam tikriems veiksmams atlikti, pardavinėjęs dalį turto, tai esą oficialu, tačiau pats buvo apskųstas VMI – piktinasi, kad teisėsauga pradėjo tyrimą jo paties atžvilgiu.
„Pradeda ikiteisminį tyrimą mano atžvilgiu, nors aš buvau pateikęs dokumentus, kad po įmonės užvaldymo dingo dalis dokumentų, pinigai – jie neieško. Jie pradeda mano atžvilgiu ikiteisminį tyrimą dėl apgaulingos veiklos“, – skundžiasi verslininkas.
Jis aiškina, kad kol ligoninėje jam buvo dedami dar trys stentai, kol gydėsi, teisėsauga iš jo bandė gauti dokumentus, kurie buvo pavogti – atliktos kratos, nors jam apie jas nebuvo įteikti pranešimai.
„Atliko kratą namuose, aišku, nieko nerado, bet viskas akivaizdžiai vykdoma bankroto administratorės užsakymu, jie dirba grynai jai. Buvo tas pats tyrėjas, kuriam rašiau, kad dingo įmonės dokumentai, kai įmonė buvo užvaldyta – jis nieko nedarė. Aš ir dabar galiu parodyti, kur aš leidau įmonės pinigus, nebijau parodyti centas į centą. Kiek pasiėmiau avanso, tiek ir išleidau“, – kaltinimus žeria G.Gižas.
O jau įsigaliojus bankroto bylai, verslininkas skundžiasi esąs persekiojamas už įmonės dokumentų neperdavimą. Pasak jo, dokumentai pavogti, jis jų neturįs, tačiau jam skiriamos baudos. O įeiti į patalpas taip pat nebegali: „Mes net nežinom, ko jai trūksta.“
Vadovas piktinasi, kad realiai bankroto byla įsiteisėjo praėjus maždaug 8 mėnesiams, vietoj įprastų 2 mėnesių. Registrų centre apeliacinio teismo nutartis įregistruota šiemet vasario 28 d.
Darbuotojus kaltina susivienijus – išvarymą laiko pagrįstu
G.Gižas pasakoja, kad atsiėmęs parduotuves darbuotojus atleido už pravaikštas.
„Užrakino duris, paskui visi darbuotojai prašo, kad iškeltų bankroto bylą. Jie visi yra susivieniję. Užrakintos durys – reiškia, jie neina į darbą, tada aš juos atleidžiu visus iš darbo, už pravaikštas, normalu. Aš juos visus atleidžiu – jie visi kreipėsi į darbo ginčų komisiją. Daug spauda rašė, kokie jie nuskriausti. Nuėjau į kelis posėdžius – jie su advokatu, o aš nebegaliu sau leisti advokato“, – dėsto G.Gižas.
Verslininką piktina, kad teismas pripažino darbuotojų atleidimą neteisėtu, „nors jie nevaikšto į darbą, turi pravaikštas“ – parduotuvės buvo užrakintos.
„Kai įmonė buvo užvaldyta, skola darbuotojams siekė gal 12–13 tūkst. eurų, o dabar padaryta 140 tūkst. eurų. Kas juos mokės? „Sodra“ mokės“, – kalba G.Gižas.
Įmonės atgaivinti nebesitiki – nori būti išgirstas
G.Gižas teigia, kad į žiniasklaidą kreipėsi tikėdamasis ne atgauti įmonę, o dėl teisybės.
„Aš nepasakojau, kiek skundų rašiau, taip pat ir ministrui, audito komitetui, ir teismui. Kaip gali tapti bankroto administratorius žmogus, kuris padarė nusikalstamą veiklą? Jis turi būti nepriklausomas“, – pyksta G.Gižas. Jis pateikia ir Seimo kontrolierių išvadą, kurioje pagrįstu pripažintas skundas dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos tinkamo neveikimo tikrinant bankroto administratorių.
Tačiau dabar, pasak verslininko, įmonėje nieko nebelikę, patalpos seniai išnuomotos kitiems prekybininkams, turto nėra, o jis pats nebeturįs jėgų ir finansų. Tačiau svarsto galimybę skųstis ir Strasbūrui.
„Visur yra meluojama ir visur tas melas. (…) Grubiai pasakysiu, nufilmuok, kad žmogui pjauna gerklę, o tyrėjai pasakys, kad ne, čia operuoja anginą. Niekas nekaltas, kad žmogus per operaciją numirė“, – piktinasi G.Gižas.
Verslininkas įsitikinęs, kad bankroto administratoriai finansiškai motyvuoti siekti asmeninės naudos, o ne atlyginti kreditoriams.
„5 parduotuves pasiėmė, visos sutartys nutrūksta. Galėjo bankroto administratorius ir toliau vykdyti veiklą ar parduoti. Ten buvo, ką daryti, kaip nors atsiskaityti su kreditoriais. Bet ar buvo noras?“ – svarsto G.Gižas.
Buvusi darbuotoja: atidavėm dūšią, o pasipylė šmeižtų krūvos
R.Bacevičiūtė iki bankroto dirbo UAB „Regėjimas“, iki sugrįžtant G.Gižui ji laikinai ėjo ir vadovės pareigas. Dabar ji patikina, kad jokių reikalų su G.Gižu nebenorinti turėti. Ji teigia sulaukusi ne tik nedviprasmiškų pasiūlymų, bet ir kaltinimų. O bankroto administratorius atėjo „ant pliko lauko“.
„Jį gerbėme iki paskutinių, ir atidavėme savo dūšią darbui tiek, kiek galėjome. Bet iš paties darbdavio mes pagarbos nesulaukėme, ir, iš tikrųjų, mes esame nusivylę. Mus, darbuotojus, laikė šunimis, niekas su mumis nesiskaitė, apie nieką neinformavo, ir pasipylė šmeižtų krūvos“, – kalba R.Bacevičiūtė.
Pasak jos, darbuotojai, kurie įmonėje dirbo ir 16–18 metų, patyrė didelės psichologinės ir finansinės žalos, todėl nebenori turėti jokių reikalų su G.Gižu.
„Įtariame, kad dabar jis tiesiog griebiasi šiaudo, nes jam pakankamai sunkūs laikai – jis turi reikalų ir su VMI, ir su ekonomine policija, ne paslaptis, policijoje yra keli pareiškimai“, – sako R.Bacevičiūtė.
R.Bacevičiūtė patikina, kad G.Gižas visuomet buvo gerbiamas įmonėje, tačiau viskas pasikeitė.
„Visi darbuotojai, įskaitant ir mane, visada juo pasikliovėme, gerbėme ir laikėme labai sėkmingo verslo įkūrėju. Bet jo nepagarba darbuotojams, jo arogancija, kuri labai pasireiškė visu tuo laikotarpiu, mus, tikrąja to žodžio prasme, nuliūdino ir įžeidė. Iš jo pusės buvo ir psichologinio spaudimo ne vienam darbuotojui, įskaitant ir mane, ir bandymas manipuliuoti aplinkiniais“, – dėsto R.Bacevičiūtė.
Ji paaiškina, kad lūžis įvyko tada, kai įmonės veikloje kone nedalyvavęs asmuo staiga atėjo ir paskelbė, kad daro bankrotą.
„Vėliau, nenusisekus įtraukti į tam tikrą nelegalią veiklą tam tikrų asmenų, jis mato, kad jam nebepavyks išsisukti. Kai staiga bando bankrotą atšaukti, tai jau vienareikšmiškai yra nešvarūs dalykai. Aš sulaukiau nedviprasmiškų pasiūlymų iš pono G.Gižo padėti išnešti turtą, sutvarkyti, kažką tokio. Bet, suprantate, teisinėje valstybėje tokia veikla bet kokiu atveju neleistina“, – sako R.Bacevičiūtė.
Anot buvusios darbuotojos, G.Gižo kaltinimai bankroto administratorei „yra iš piršto laužti“.
„Ponia Inga nei stengėsi užvaldyti kažkokį turtą, nei dar kaip nors pakenkti įmonei. Mes patys susiradome ponią Ingą, kai sužinojome, kokia įmonė yra paskirta administruoti mūsų įmonę bankroto atveju. Susisiekėme, ji pasakė laukti, kol atvyks, kol įsiteisės teismo sprendimai, mes tą ir darėm. Bet per tą laiką ponas G.Gižas, tikrąja to žodžio prasme, pametė galvą“, – sako R.Bacevičiūtė.
Ji vardija, kad verslininkas bandė reikalus tvarkyti metodais, egzistavusiais nebent nepriklausomybės pradžioje. Galbūt siekė sau naudingo bankroto administratoriaus.
„Jis nelabai įsivaizdavo, kad jau kelerius metus bankroto administratorius parenkamas atsitiktinės atrankos būdu. Tai nėra priskirtas asmuo, kuris tau patinka, kaip nepriklausomybės pradžios laikais. (…) kad jis buvo nepatenkintas bankroto administratorės paskyrimu, mes tą visi matėme. Mes nesutikome su jo reikalavimais daryti taip, kaip jis nori, nes mes tame matėme labai nešvarių reikalų“, – sako R.Bacevičiūtė.
Ji apgailestauja, kad per metus laiko turėjo dalyvauti galybėje policijos apklausų, kitose institucijose ar teismuose – kaltinimai plaukia iki šios dienos.
„Kiek jis man metė kaltinimų, kad aš išnešiau kompiuterius, kad aš pavogiau dokumentus, kad aš pasisavinau mašiną, darbinį telefoną. Galų gale viskas buvo rasta, mašina niekur nebuvo dingusi, telefonai niekur neprapuolę. (…) Mums šypseną kelia, kad neva dingo jo asmeninės lėšos iš biuro, 127 tūkst. eurų. Iš pradžių jis konkrečiai mane kaltino ta vagyste. Po to jis persimetė ant bankroto administratoriaus“, – atsidūsta R.Bacevičiūtė.
Ji apgailestauja, kad praėjus netgi daugiau nei metams, darbuotojams vis dar nėra išmokėti atlyginimai, nors dalis jų augina daugiavaikes šeimas. Ji viliasi, kad „Sodrai“ baigus skaičiavimus artimiausiu metu pinigus išmokės Garantinis fondas.
„Per tą laiką darbuotojų patirta žala tikrai nemaža. Ir arogancija iš darbdavio pusės, pasipūtimas, darbuotojų nevertinimas – net nemoku apibūdinti. (…) Sukomės, kaip galėjome, darėme, ką galėjome, kad tik įmonei būtų geriau, ir vieną dieną bac, taip iš dangaus nukrenta, kad viskas, skirstomės, bankrutuojame. Jis net tuo metu nesugebėjo pasikviesti savo darbuotojų į susitikimą ir normaliai išaiškinti, kad ačiū, gerbiami darbuotojai, kad dirbote, bet yra tokia situacija, kad skelbiame bankrotą. Jis to nesugebėjo padaryti“, – sako R.Bacevičiūtė.
Ji patikina, kad bankroto administratorius atėjo „ant pliko lauko“: „Pasiėmė tuos turtus, ir ką administratorė rado, tą rado. Dokumentų taip pat neperdavė, nes motyvuoja, kad jie pavogti.“
Bankroto administratorė: neatitinka realybės
I.Dūdienė, vadovaujanti bankroto administratorei BAITPC, apgailestavo, kad informaciją gali teikti tik vadovaudamasi LR įmonių bankroto įstatymu – žiniasklaidai negalima, tik kreditoriams, teismui ir pan. Tačiau ji akcentavo, kad G.Gižo teikiamą informaciją, poziciją, teiginius reikėtų vertinti kritiškai.
„Pažymime ir tai, kad su į jus besikreipusio asmens G.Gižo pateikta pozicija apie bankroto administratorių ir jo veiksmus nesutinkame, tokia pozicija yra neatitinkanti realybės, nepagrįsta, paremta ne įrodymais, o tik deklaratyviais teiginiais, su kuo bankroto administratorius kategoriškai nesutinka, tačiau plačiau dėl pareikštų kaltinimų pasisakyti negali, kadangi tai tiesiogiai yra susiję su įmonės bankroto byla. Bankroto administratoriui tokios informacijos teikimas yra ribojamas teisės aktų“, – raštu atsakė I.Dūdienė.
Ji akcentavo, kad Lietuvos apeliacinis teismas jau išnagrinėjo skundą ir paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo „Regėjimui“.
„Siekiant objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją BUAB „Lietuvos ir JAV Regėjimas“ bankroto byloje, siūlytume jums kreiptis į p. G.Gižą ir prašyti įrodymų, pagrindžiančių jo išdėstytus teiginius“, – teigė I.Dūdienė.
15min susisiekė ir su dar anksčiau „Regėjimui“ vadovavusia direktore, ji atsakė, kad neturi nei noro, nei motyvacijos apie įmonę kalbėti.
O 30 tūkst. skolos neatgavęs kreditorius patikino, kad skolą buvo nurašęs jau seniai, taip pat neturi noro prisiminti senų reikalų.
G.Gižas: bankroto administratorei nereikėtų slėptis
G.Gižas pasirodžius publikacijai atsiuntė daugiau informacijos apie bylą. Jis vertina, kad bankroto administratorė bijo viešumo:
„Bankroto administratorei I. Dūdienei nereikėtų slėptis nuo komentarų remiantis įstatymais, nes bankroto administratore ji tapo tik įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo nutarčiai, t.y., nuo 2019 m. vasario 28 d. Visus aprašomus darbelius su R.Bacevičiūte pradėjo daryti 2018 rugpjūčio 9 d., tai ji nebuvo jokia „Regėjimo“ administratorė tuo metu. Ir dar – net ir dabar Įmonių bankroto įstatymas nenumato jokio draudimo bankroto administratoriui komentuoti savo veiksmus. Priešingai, tiek įstatymas, teik teismų praktika aiškiai reglamentuoja, kad bankrotas yra viešasis interesas, todėl kaip tik viskas turi būti vieša, aišku ir skaidru. O I.Dūdienė paprasčiausiai bijo viešumo, todėl prisidengia niekur nereglamentuotu konfidencialumu. Matyti iš straipsnio, kad R. Bacevičiūtė nėra tokia sumani ir netyčia atskleidė tiesą, o to norėdama išvengti, I. Dūdienė prisidengia menamu konfidencialumu.
Jeigu I. Dūdienė bijo kalbėti neva dėl to, kad atskleis kažkokią konfidencialią informaciją apie mane, tai patvirtinu, jog sutinku, kad ji pateiktų savo poziciją.“
